Tačiau vertėtų kalbėti ne vien tik apie peršalimo, bet ir apie sunkiai išgydomas onkologines ligas, kurios šienauja vis daugiau darbingo amžiaus žmonių. Į jas atkreipiame dėmesį tik tada, kai jos paliečia mūsų artimuosius arba pradėjus garsiai apie kovą su jomis kalbėti šalies įžymybėms. Veltui į tai žiūrime pro pirštus – anksčiau ar vėliau tai gali paliesti kiekvieną iš mūsų.
Retas kuris susimąsto, kokia yra mūsų imuninės sistemos nusilpimo priežastis. Mums darosi vis sunkiau įveikti paprastą peršalimą, ką jau bekalbėti apie vėžines ląsteles. Turėtume apie tai pagalvoti kiekvieną kartą užvesdami dyzelinį automobilį ar užkurdami krosnį malkomis ar dar blogiau – atliekomis arba anglimis. Būtent degimo metu išskiriami teršalai – azoto oksidai bei kietosios dalelės – daro mus neatsparius įvairioms ligoms.
Biokuras ir individualios šildymosi krosnys, tapę energetinės nepriklausomybės ledlaužiu ir flagmanu, smogia kitu galu – oro tarša.
Tai ne paranoja – sąsaja tarp šių oro teršalų ir onkologinių susirgimų yra moksliškai įrodyta. Ne veltui automobilių gamintojai jau riboja dyzelinių automobilių gamybą, o Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos ir kitų pažangių Europos šalių miestuose draudžiamas tokių aplinką teršiančių transporto priemonių eismas.
Ne šiaip sau britai užsibrėžė, kad nuo 2040-ųjų visi nauji automobiliai šalyje bus elektriniai arba hibridiniai. Dėl tos pačios priežasties Nyderlandai sparčiai diegia centrinio šildymo sistemas miestuose, o skandinavai būstus šildosi naudodami vėjo jėgainių pagamintą elektrą.
Tai nėra kažkoks pokštas, nors išgirdę apie galimus panašius ribojimus žmonės mūsų šalyje arba kikena į kumštį, arba viešai piktinasi bloga valdžia, baksnodami pirštu į savo teises ir laisves šildytis tuo, kuo nori, bei važinėti automobiliu, kokio įsigeidi. Tačiau kaip su kitų teisėmis kvėpuoti švariu, neužterštu oru? Ar dar turime laisvę pasirinkti gyventi sveikai ir galimybę išvengti įvairių, kartais ir gyvybei pavojingų ligų?
Biokuras ir individualios šildymosi krosnys, tapę energetinės nepriklausomybės ledlaužiu ir flagmanu, smogia kitu galu – oro tarša. Centrinė šildymo sistema yra vienareikšmiškai efektyvesnis šildymosi būdas oro taršos požiūriu, net jeigu tam naudojamas kietas kuras. Dėl aukštesnės degimo temperatūros oro teršalų susidaro kur kas mažiau nei individualiuose katiluose.
Suprantama, kad į visus vienkiemius įvesti centrinio šildymo sistemos negalime, tačiau tose teritorijose, kur yra įrengta ši sistema ir išvedžiotos šildymo trasos, kūrenti individualių kieto kuro katilų neturėtų būti leidžiama.
Išbėgi ryte pabėgioti Vilniuje, Šnipiškių rajone – pačiame miesto centre – įkvepi oro ir jauti, žmogau, kad krosnių kūrenimo sezonas prasidėjo. Klausi savęs, kodėl turėtum kvėpuoti nešvariu oru? Atsakymas paprastas – todėl, kad žmonės turi teisę nuodyti aplinkinius.
Andrius Jaržemskis yra Konsultacijų ir tyrimų bendrovės „Smart Continent“ direktorius, VGTU docentas.
