Tokiose jėgainėse deginant atliekas gaminama pigesnė šiluma ir elektros energija. Sprendimas buvo priimtas valstiečių daugumos balsais.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 1 atliekų deginimo jėgainė, esanti Klaipėdoje, nors poreikis sutvarkyti likutinę atliekų frakciją deginant reikalauja dar bent dviejų jėgainių. Lietuvoje per visus regionus susidaro iki 750 000 tonų degintinų atliekų, o Klaipėdos jėgainė gali priimti viso labo tik 250 000 tonų.
Vadinasi, pusė milijono tonų atliekų vis dar šalinama sąvartynuose ir šiuo Seimo sprendimu įteisinta tolimesnis atliekų laidojimas šalies sąvartynuose, dėl ko teks plėsti jų plotus, o tai papildomi dideli pinigai. Taip pat sąvartynų plėtra niekaip nesusijusi su šalia tokių teritorijų gyvenančiais gyventojų lūkesčiais turėti gražesnę ir patrauklesnę aplinką.
Lietuvos valstybė, pasinaudojusi ES parama, įrengė mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose yra atskiriama degintinų atliekų frakcijos, todėl iškyla natūralus klausimas, koks tikslas rūšiuoti, jei viskas ir toliau bus šalinama sąvartyne? Labai valstietiškas ir labai žalias sprendimas.
Dabar pakalbėkime apie pinigus, šiuo metu sąvartyne pašalintų atliekų tona kainuoja virš 6 eurų už 1 toną, nuo kitų metų valstiečių sprendimu šis mokestis didėja daugiau nei 4 kartus – iki 26,28 Eur už toną, o nuo 2020 m. valstiečiai pateikė įstatymo projektą, kad mokestis bus daugiau nei 60 Eur įskaitant PVM.
Kad suprastume, kokio mąsto pabrangimą mums rengia valstiečiai, pateikiu palyginimui: šiuo metu. pvz.. Alytaus regioniniame sąvartyne yra pašalinama apie 20 000 tonų atliekų per metus ir planuojamas sumokėti mokestis yra ~133 000 Eur. 2020 metais valstiečių sprendimu, už tą patį pašalintų atliekų kiekį mūsų regionas sumokės 10 kartų daugiau, t.y. 1,3 mln Eur.
O kas už tai sumoka? Žinoma, kad mes – visi mokesčių mokėtojai, kuriems tai yra įskaičiuojama į rinkliavos sąskaitą. Savivaldybių asociacijos, regioniniai atliekų tvarkymo centrai prašė „valstiečių“ šį mokesčių didėjimą nukelti iki tada, kai bus įrengtos atliekų deginimo jėgainės, tačiau liko neišgirstos.
Ir turime situaciją, kuri neturi jokios loginės prasmės – kol nėra įrengta deginimo jėgainės, tol atrūšiuotos atliekos, skirtos deginimui, šiuo metu niekur negali būti panaudojamos ir yra šalinamos sąvartyne. O „valstiečiai“ šiuo sprendimu iš esmės uždraudė atliekų deginimo jėgainių statybą.
Deginimo gamyklos yra papildanti atliekų tvarkymo sistemą dalis, kuri leidžia tam tikrą atliekų frakciją sutvarkyti pigiau ir neplėsti sąvartynų. „Valstiečių“ argumentai, kad deginimo jėgainės gali kelti grėsmę aplinkai, todėl turi būti įrengtos bent 20 km atstumu nuo gyventojų, yra ne kas kita, o paprasčiausias gyventojų gąsdinimas ir populizmas. Europoje tokios jėgainės tiek, pvz., Austrijoje, tiek Švedijoje veikia pačiuose miestų centruose, o oro valymo įrenginiai ir filtrai turi griežtai atitikti nustatytus standartus.
Taip pat iš atliekų deginimo pagaminta pigesnė šilumos ir elektros energija trumpiausiu atstumu yra grąžinama tiems patiems gyventojams, taip sumažinant jų išlaidas už komunalinius mokesčius.
Tikiuosi, kad Seime atsiras protingų žmonių ir šis sprendimas bus nukreiptas į Konstitucinį teismą, kad būtų sustabdyta ši beprotybė, priešingu atveju „valstiečių“ dėka šalia Alytaus ir kitų Lietuvos miestų turėsime įrenginėti papildomas vietas sąvartynams ir nuo 2020 m. mokestis už atliekas didės iki 50 proc. Vietoje pažadų atpiginti mokestį už atliekas „valstiečiai“ priima sprendimus, kurie tą mokestį ženkliai išaugina.
Andrius Jučas yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys