„Gazprom“ manipuliuoja dujų tiekimu į Europos rinkas. Kodėl?
Ši situacija smarkiai pasikeitė 2021 m. antrąjį pusmetį: kaip neseniai pareiškė Tarptautinės energetikos agentūros (IAE) vykdomasis direktorius Fatihas Birolas: jie „įžvelgia stiprius „dirbtinės įtampos“ Europos dujų rinkose elementus, kuriuos, atrodo, lemia Rusijos valstybės kontroliuojamo dujų tiekėjo elgesys. /.../Rusija 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., eksportą į Europą sumažino 25 proc. /.../ Ir taip yra nepaisant itin aukštų gamtinių dujų rinkos kainų, kurias matėme pastaraisiais mėnesiais“.
Toks „Gazprom“ elgesys sukėlė akivaizdžias pasekmes: beprecedentį gamtinių dujų kainų šuolį ES – jos kartais viršijo 2 000 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, o tai yra absoliutus istorinis rekordas, ir beveik 20 kartų viršijo vidutines Europos gamtinių dujų kainas 2020 m.
Toks dujų kainų šuolis tapo precedento neturinčio elektros energijos ir šildymo kainų kilimo priežastimi, kuri šokiravo visus Europos vartotojus. Nemažai jų dėl tokio elektros energijos kainų didėjimo ėmė kaltinti Europos Žaliąjį kursą („Green Deal“), teigdami, kad yra per brangu pereiti nuo dujų prie atsinaujinančiosios energijos.
Atrodo, kad tokia neigiama ir plati Europos visuomenės reakcija į Žaliojo kurso („Green Deal“) įgyvendinimą yra būtent tai, ko Kremlius ir „Gazprom“ tikėjosi pasiekti sąmoningai manipuliuodami Europos dujų rinka. Tai yra pateisinimas ir motyvacija jiems ir toliau tęsti tokias manipuliacijas dabar ir artimiausioje ateityje.
Energijos kainas didina kova su Žaliuoju kursu, o ne Žaliojo kurso įgyvendinimas
Europos Žaliasis kursas („Green Deal“) ne tik padės pasiekti aplinkosaugos tikslus, bet ir drastiškai sumažins Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo: manoma, kad per 15 metų dujų importas sumažės 60–70 proc.
Tai kelia didelį susirūpinimą „Gazprom“ ir Kremliui. Dujų eksportas yra ne tik Kremliaus geopolitinės įtakos Europos žemynui priemonė; jis taip pat yra pagrindinis Rusijos biudžeto pajamų šaltinis (2019 m. 64 proc. Rusijos eksporto pajamų; 2019 m. 60 proc. ES importo iš Rusijos sudarė energetikos produktai), kuris palaiko dabartinę Rusijos ekonominę ir politinę struktūrą.
Negaudama pajamų iš dujų ir naftos Rusijos ekonomika bus priversta imtis esminių struktūrinių pertvarkymų. Tokia ekonomikos struktūros transformacija lems reikšmingus politinių struktūrų pokyčius. Kitaip tariant, Žaliojo kurso („Green Deal“) įgyvendinimas turi potencialo padaryti galą autoritariniam Kremliaus valdymui. Todėl Žaliasis kursas („Green Deal“) yra Rusijos autokratijos Achilo kulnas. Jei pertvarka, susijusi su demokratija, Rusijoje neįvyks anksčiau, nei bus įgyvendintas Žaliasis kursas („Green Deal“), tada pati tolesnė Rusijos raida gali įrodyti kad ir Rusijai tinka visai posovietinei erdvei galiojanti formulė: nėra dujų – nėra autokratijos. Kitaip tariant, demokratija Rusijoje gali būti pasiekta ir tai bus ES sprendimo įgyvendinti Žaliąjį kursą („Green Deal“) pasekmė.
V.Putinas ir jo aplinka pamažu supranta, kad Žaliasis kursas („Green Deal“) kelia mirtiną grėsmę jų autokratiniam ir kleptokratiniam režimui. Be to, Rusijos ekonomikos ateities problemos yra susijusios ir su tuo, kad iki šiol Kremliaus valdžia atsisako imtis kokių nors reikšmingų žingsnių, siekdama modernizuoti savo pramonę, kuri ir toliau gamina „nešvarią“ produkciją.
Visa tai yra priežastys, dėl kurių Kremlius ir „Gazprom“ neabejotinai kovos prieš Europos žaliojo kurso įgyvendinimą įvairiose srityse: Kremlius kovos prieš Žaliąjį kursą, nes Žaliasis kursas radikaliai sumažins rusiškų dujų vartojimą Europoje; jie kovos prieš Žaliąjį kursą, nes įvedus anglies dioksido tarvalstybinio ribojimo mechanizmą (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) Rusijos pramonės produkcija praras konkurenciją Europos rinkose; ir jie kovos prieš Žaliąjį kursą, nes vietoje dujų Europa planuoja pradėti naudoti „žaliąjį“ bei švarų vandenilį, kurio „Gazprom“ negalės gaminti iš gamtinių dujų.
Galime tik spėlioti, kokios bus priemonės, kurias Kremlius ir „Gazprom“ panaudos kovodami prieš Žaliojo kurso įgyvendinimą. Tačiau jau dabar labai aišku, kad jie naudos didelį priemonių rinkinį: pradedant tiesioginėmis ir atviromis manipuliacijomis dujų tiekimu į Europos rinkas, kurios leis jiems manipuliuoti dujų ir energijos kainomis (būtent tai matėme šiais metais); ir baigiant įvairiausiomis hibridinėmis propagandos ir lobizmo priemonėmis, kuriomis bus siekiama įtikinti Europos sprendimų priėmėjus, kad perėjimas nuo dujų prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra labai brangus ir kad jis „pražudys“ tradicines Europos pramonės šakas.
Galima prognozuoti, kad „Gazprom“ bandys sudaryti „koaliciją“ su didžiausiomis Europos dujų bendrovėmis, kad suvienytų savo lobistines pastangas prieš Žaliojo kurso įgyvendinimą. Per ateinantį dešimtmetį ES turi būti pasirengusi susidurti su visais „Gazprom“ „purvinais triukais“ kovoje prieš Žaliojo kurso įgyvendinimą. Šiais metais, kai buvo manipuliuojama rinka ir sparčiai didinamos kainos, matėme tik šios „Gazprom“ kovos pradžią.
Galima prognozuoti, kad „Gazprom“ bandys sudaryti „koaliciją“ su didžiausiomis Europos dujų bendrovėmis.
Analizė labai aiškiai rodo, kad energijos kainos šį žiemos sezoną kilo ne dėl to, kad ES pradėjo įgyvendinti Žaliąjį kursą, o priešingai – tik todėl, kad „Gazprom“ pradėjo kovą prieš Žaliojo kurso įgyvendinimą. Siekdama apginti Žaliojo kurso („Green Deal“) ateitį, ES turi nedelsdama pradėti oficialų tyrimą dėl „Gazprom“ manipuliavimo dujų tiekimu praktikos tam, kad ateityje neleistų „Gazprom“ taip netoleruotinai naudotis savo dominuojančia padėtimi Europos rinkoje. Be to, nuo šiol „Gazprom“ turi būti vadinamas ir pripažįstamas „nepatikimu dujų tiekėju“. Dėl šios priežasties ES taip pat turi ieškoti būdų, kaip nedelsiant sumažinti savo priklausomybę nuo „Gazprom“ tiekimo.
Žaliasis kursas („Green Deal“) kaip Europos strateginio savarankiškumo stiprinimo geopolitinio saugumo srityje priemonė
Dar viena priežastis, dėl kurios Kremlius ir „Gazprom“ pradėjo kovą prieš žaliojo kurso įgyvendinimą, žinoma, yra ta, kad Kremlius iki šiol naudojasi atskirų ES valstybių narių priklausomybe nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų kaip priemone daryti įtaką tų valstybių vyriausybių geopolitiniams sprendimams užsienio ir saugumo klausimais.
Pastaruoju metu tarptautinėje žiniasklaidoje buvo skelbiama daug žinomų ekspertų nuomonių, kad naujosios Vokietijos vyriausybės sprendimai netiekti gynybinės ginkluotės Ukrainai, kai Kremlius grasina karine invazija, yra susiję su tuo, kad beveik 50 proc. Vokietijos importuojamų dujų yra tiekiamos iš Rusijos. O čia aptartas „Gazprom“ dirbtinai sukurtas kainų kilimas taip pat buvo skirtas Vokietijos visuomenei, siekiant įtikinti Vokietijos vyriausybę netapti pernelyg kritiška Kremliaus agresyviam elgesiui dėl Ukrainos.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, labai aišku, kad geopolitinio saugumo požiūriu Europa turėtų siekti įgyvendinti Žaliąjį kursą kaip vieną iš svarbiausių priemonių, ir tai leistų Europai mažiau priklausyti nuo „Gazpromo“ dominavimo rinkoje, kuris tampa grėsmingas strateginiam geopolitiniam Europos saugumui. Būtent dėl šios priežasties autokratinis ir poimperinis agresyvus Kremlius aršiai kovos prieš Žaliojo kurso įgyvendinimą, kuris susilpnins Kremliaus įtakos Europoje priemones.
Žaliasis kursas – „vieningai, laisvai ir taikiai“ Europai?
Europos Sąjungos Žaliasis kursas buvo sukurtas grynai kaip didelio masto ir svarbos europietiška ekologinė priemonė užtikrinti tam, kad Europa sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc. iki 2030, o 2050 m. taptų neutrali klimato požiūriu. Štai kodėl Žaliasis kursas yra toks svarbus. Juk jis iš esmės pakeis Europos ekonomikos, pramonės ir energetikos kraštovaizdį. Žinoma, jis turės įtakos ir ES kaimynystei. Be to, jis turės įtakos ir pagrindiniams Europos Sąjungos dujų tiekėjams.
Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, dauguma arabų šalių, tam jau ruošiasi ir dabar modernizuoja savo ekonomiką. Kitos, pavyzdžiui, Rusija, užuot ruošusios neišvengiamiems Europos ir pasaulio dujų vartojimo pokyčiams, vis dar bando kovoti su tokiais pokyčiais. Nes tokie Europos pokyčiai iš tikrųjų kelia realią grėsmę jų, kaip autokratinių valstybių, egzistavimui.
Todėl ieškodami racionalaus atsakymo, kodėl Kremlius būtent dabar ėmėsi karinių grasinimų Ukrainai ir visiems Vakarams, neturėtume pamiršti, kad Kremliaus režimo išlikimui Žaliojo kurso įgyvendinimas yra pavojingesnis nei teorinė galimybė Ukrainai tapti NATO nare. Nepaisant to, kad Kremlius niekur atvirai neprieštarauja Žaliojo kurso įgyvendinimui, neturėtume būti naivūs – Kremliui geopolitinės agresyvios „Gazprom“ priemonės yra svarbesnės nei kelios karinės divizijos, kuriomis Kremlius gali grasinti Ukrainai. Tai akivaizdžiai pagrindžia destruktyvi „Gazprom“ veikla prieš Ukrainą ar Moldovą.
Nepaisant to, kad Kremlius niekur atvirai neprieštarauja Žaliojo kurso įgyvendinimui, neturėtume būti naivūs.
Todėl turime labai aiškiai suprasti – jei norime, kad Europa būtų vieninga, laisva ir taiki, turime siekti, kad visų pirma Europoje būtų efektyviai įgyvendintas Žaliasis kursas, nes tik taip galima labai ženkliai sumažinti autoritarinio Kremliaus ir „Gazprom“ agresyvią galią tiek šalies viduje, tiek ES teritorijoje.
Tačiau prieš tai, kol tai bus pasiekta įgyvendinant Žaliąjį kursą, turime būti pasiruošę, kad Kremlius atkakliai kovos prieš jį. Kartais net kariniais grasinimais, kaip matome dabar.
Mes kovojame prieš klimato kaitą, Kremlius kovoja dėl režimo išlikimo. Žaliasis kursas yra būtent šios kovos centre.
Tikėkimės, kad Žaliasis kursas laimės!
