Šia ypatinga, istorine proga sveikinu visus, kurie nuo pat 2007 metų dirbo vardan to, kad Lietuva turėtų tokią „Nepriklausomybę“. Šiandien turime pasveikinti ne tik statybininkus ar laivų statytojus, kurie laiku suspėjo atlikti visus reikalingus techninius darbus, kad laivas – terminalas laiku galėtų atplaukti ir prisišvartuoti Klaipėdos uoste, bet ir politikus, ministrus, valstybės tarnautojus, diplomatus, kurie nuo pat 2007 metų nuosekliai dirbo, kad šiandien tai galėtume švęsti.
Ypač sveikinu „Klaipėdos naftos“ dabartinę ir buvusią vadovybę, kuri nuo 2010 metų labai įtemptai dirbdama pasiekė šį rezultatą, nepaisant to, kad pastaraisiais metais neatsakingi Lietuvos politikai dėjo dideles pastangas, siekdami skandalizuoti projektą ir sutrukdyti jų darbui.
Tai, kad šiandien galime džiaugtis dar viena nepriklausomybe, esu įsitikinęs, lėmė trys esminiai faktoriai:
Pirmasis – tai, kad Lietuva dar 2007 metais pasirinko teisingą esminį strateginį sprendimą – įgyvendinti Europos Sąjungos III energetikos direktyvą be išimčių ir atidėjimų, siekiant jau nuo 2014 metų gruodžio 3 d. dujų sektorių pertvarkyti pagal skaidrius nuosavybės principus.
Tik tokios direktyvos įgyvendinimas leido išvaduoti Lietuvos magistralinius dujų vamzdžius iš „Gazprom“ nuosavybės valdymo. Tik tai padarius galima buvo planuoti terminalo statybą, žinant, kad terminalu patiekiamos dujos nevaržomai pasieks Lietuvos vartotojus.
Lietuva dar 2007 metais pasirinko teisingą esminį strateginį sprendimą – įgyvendinti Europos Sąjungos III energetikos direktyvą be išimčių ir atidėjimų, siekiant jau nuo 2014 metų gruodžio 3 d. dujų sektorių pertvarkyti pagal skaidrius nuosavybės principus.
„Gazprom“ kompanija nuožmiai priešinosi šios direktyvos įgyvendinimui, 2010-2011 metais, išnaudojant ir Europos Komisijos galias, teko atlaikyti milžinišką „Gazprom“ spaudimą Lietuvai. Esminis persilaužimas įvyko, kai 2011 m. liepos 30 d. Seime buvo priimta nauja Gamtinių dujų įstatymo redakcija. Tenka apgailestauti, kad to meto socialdemokratų opozicija nesuprato šio įstatymo svarbos terminalo projektui, todėl priešinosi šio įstatymo priėmimui.
Be visos dujų sektoriaus pertvarkos – su įstatyme įtvirtinta pertvarkos įgyvendinimo prievole, kurią turėjo įgyvendinti „Lietuvos Dujos“ ir pati „Gazprom“ kompanija – terminalo strateginis tikslas nebūtų buvęs realizuotas.
Antrasis – Lietuva pasirinko teisingą sprendimą dar 2010 metais – pati įgyvendinti nacionalinio, o ne regioninio terminalo projektą. Mūsų kaimynų latvių, estų ir suomių pastangos susitarti dėl regioninio terminalo, kuris būtų finansuojamas ES lėšomis, iki šiol yra nerezultatyvios, taigi mūsų nuogąstavimas, kad tarimasis dėl regioninio projekto gali užtrukti nepateisinamai ilgai, visiškai pasitvirtino.
Dar viena priežastis, kodėl 2010 metais nesiekėme susitarimo dėl regioninio terminalo, buvo ta, kad tuo metu Latvijoje suskystintų gamtinių dujų terminalą norėjo statyti privati, glaudžiai su „Gazprom“ susijusi „Itera Latvija“, o Estijoje – artimas Kremliui žinomas Rusijos verslininkas G.Timčenka.
Šiuo metu, kai mūsų terminalas jau pradeda veikti, jis turi visas galimybes tapti regioniniu terminalu, nes jau net ir Europos Komisija ragina Latviją ir Estiją derinti savo apsirūpinimo dujomis planus su mūsų terminalo veikimu.
Ir trečiasis – strategiškai teisingas sprendimas buvo įpareigoti visą terminalo projektą vystyti valstybės valdomą „Klaipėdos naftos“ įmonę, pakeitus joje vadovybę, suteikiant jai visus įgaliojimus bei Vyriausybės paramą ir ypatingą dėmesį projektui.
Tokiu būdu projektas išvengė pavojaus, kad įtraukus į projekto bendrovę „Achemą“, priklausančią nuo „Gazprom“ dujų tiekimo, būtų sudarytos galimybės „Gazprom“ šantažuoti „Achemą“, kad ji imtųsi iniciatyvų trukdyti projekto realizavimui. Yra žinoma, kad „Achema“, derėdamasi su „Gazprom“ dėl dujų kainų, sulaukdavo spaudimo imtis veiksmų prieš terminalą. Todėl visas projektas buvo „Klaipėdos naftos“ rankose: projektavimas, planavimas, rangovų paieška, papildomų finansavimo šaltinių paieška.
„Klaipėdos naftai“ profesionaliai viską planuojant jau 2010 metais žinojome, kad po ketverių metų terminalas pradės veikti ir 2014 metų pabaigoje turėsime alternatyvą. Gerai supratome, kad jei to nebus, tai „Gazprom“ su mumis elgsis labai negailestingai.
Visa tai lėmė, kad šiandien galime kartu švęsti svarbų laimėjimą kovojant dėl energetinės nepriklausomybės.
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo chronologija
2007 m. sausio 27 d. Seimas patvirtino naują nacionalinę energetikos strategiją. Joje numatyta diversifikuoti dujų tiekimą pastatant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
2007 m. gruodį Seimo Europos reikalų komitetas, vadovaujamas Andriaus Kubiliaus, kitaip nei iš pradžių siūlė Gedimino Kirkilo Vyriausybė, patvirtino, kad Lietuva nesieks išimties dėl III ES energetikos paketo taikymo ir privalės įgyvendinti dujų tinklų pertvarką atskiriant veiklas. Pati direktyva EB Nr.715/2009, vadinamasis ES III energetikos paketas, Europos Parlamento buvo patvirtinta 2009-07-13. Svarbiausias direktyvos reikalavimas – iki 2011 m. kovo 1 d. perkelti jos nuostatas į nacionalinius teisės aktus ir iki 2014 m. pabaigos atlikti veiklų atskyrimą dujų ir elektros sektoriuose.
2007 m. gruodžio 27 d. SGD terminalas, kaip dujų tiekimo alternatyva, Vyriausybės patvirtinta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 m. plane ir veiksmų programoje.
2008 m. rugsėjo 16 d. ūkio ministras Vytas Navickas su JAV prekybos ir plėtros agentūros (USTDA) direktoriumi Larry W.Waltheriu pasirašė sutartį dėl SGD importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studijos atlikimo ir finansavimo. USTDA studijai atlikti pasirinko Tarptautinę taikomųjų mokslų korporaciją (SAIC).
Studija turėjo atsakyti, kokioje vietoje, kokio galingumo ir kokių technologijų reikia tokiam terminalui pastatyti, taip pat turėjo būti pateiktos išvados, kiek toks projektas gali kainuoti. Turėjo būti pateiktas poveikio aplinkai aspektas bei įvertinta visuomenės sauga. Pagal sutartį USTDA įsipareigojo jai skirti apie 2,04 mln. litų. Studiją buvo numatyta baigti iki 2010 metų rugsėjo 7 dienos.
2008 m. spalio 10 d. baigta vykdyti Ūkio ministerijos ir „Achemos“ SGD terminalo studija, kurią rengė Vokietijos konsultacinė bendrovė „ILF Consulting“. Joje pasiūlyta statyti antžeminę suskystintų dujų saugyklą, į kurią skystos dujos būtų tiekiamos iš maždaug 2 kilometrų atstumu nuo kranto prisišvartavusio SGD tanklaivio. Galima terminalo statybos vieta joje aptarta nebuvo.
2008 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybė suteikė įgaliojimus Ūkio ministerijai steigti Gamtinių dujų terminalo įmonę, įsigyjant 8 000 paprastųjų vardinių 10 litų nominalios vertės akcijų, kurios valstybei suteikia 80 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
2008 m. spalio 13 d. Ūkio ministras Vytas Navickas ir AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis pasirašė UAB „Gamtinių dujų terminalas“ steigimo sutartį. Pradinis bendrovės kapitalas – 100 tūkst. litų, 80 proc. jos akcijų valdė valstybė, 20 proc. – „Achema“. Įsteigtai įmonei vadovauti paskirtas Gediminas Jurgutis.
Bendrovės valdybos pirmininku paskirtas koncerno „Achema“ prezidentas Bronislovas Lubys, o jos nariais – „Achemos grupės“ prezidento pavaduotojas Rimas Varkulevičius, Ūkio ministerijos Dujų ir vietinių išteklių skyrius vedėjas Nemunas Biknius bei Naftos skyrius skyriaus vedėjas Robertas Tamošiūnas. Stebėtojų tarybos pirmininku paskirtas Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.
Taigi valdydama vos penktadalį akcijų „Achema“ įgijo galimybę priimti sprendimus naujosios įmonės valdyboje, o tuo pačiu ir skirti administraciją, valdyti turtą, kurį įmonės įstatinio kapitalo didinimo metu įneštų Vyriausybė. Buvo numatoma, kad naujoji įmonė rūpinsis SGD terminalo statyba nuo paruošiamųjų darbų iki jos pabaigos.
2008 m. lapkričio 18 d. STT pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, atliko reikšmingų dokumentų poėmius Ūkio ministerijoje, „Achemoje“ bei naujai įsteigtoje UAB „Gamtinių dujų terminalas“, buvo apklaustas jos vadovas G.Jurgutis.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai ėmėsi tikrinti, ar šiais veiksmais nebuvo pažeistas viešas interesas. Įtariant, kad „Achema“ terminalo akcininke galėjo būti parinkta pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras, terminalo steigimą tikrino ir Valstybės kontrolė.
Ūkio ministerijos pareigūnų teigimu, „Achema“ buvo pasirinkta apklausos būdu, neskelbiant konkurso, nes viešasis pirkimas buvo nedidelės apimties – įmonės įstatinis kapitalas siekia tik 100 tūkst. litų. Likus savaitei iki poėmio Vyriausybė planavo pritarti sprendimui papildomais įnašais padidinti „Gamtinių dujų terminalas“ įstatinį kapitalą – jis būtų didinamas investuojant valstybės valdomas 17,7 proc. 83,03 mln. litų nominalios vertės „Lietuvos dujų“ akcijas į naujosios įmonės įstatinį kapitalą, tačiau klausimo nutarė nesvarstyti. Minėto valstybės valdomo akcijų paketo vertė akcijų rinkoje tuo metu buvo apie 106 mln. litų.
„Achemos“ atstovai yra viešai teigę planuojantys į projektą investuoti iš viso apie 300-400 mln. litų. B. Lubio teigimu, Ūkio ministerija, pasirinkdama „Achemą“, apklausė iš viso 7 bendroves. Tyrimui tęsiantis, įmonės veikla 2009 m. rudenį buvo nutraukta.
2008 m. gruodžio 10 d. prisiekė A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Vienu svarbiausių jos prioritetų tapo strateginių energetikos projektų įgyvendinimas.
2009 m. vasario 19 d. įsteigta Energetikos ministerija. Jai vadovauti paskirtas A.Sekmokas.
2010 m. gegužės 6 d. AB „Klaipėdos naftos“ vadovu paskirtas R.Masiulis.
2010 m. gegužės 27 d. Vyriausybė patvirtino naujo Gamtinių dujų įstatymo koncepciją. Atsižvelgiant į ES III energetikos paketo reikalavimą atskirti veiklas, siūloma pasirinkti pagrindinį modelį – visišką nuosavybės atskyrimą.
2010 m. birželio 11 d. bendrame AB „Lietuvos dujų akcininkų OAO „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ pareiškime nurodoma, kad Lietuvos sąlygomis nuosavybės atskyrimas tik padidintų įmonės sąnaudas ir siūloma tuo klausimu pradėti diskusiją. Minėti akcininkai taip pat laišku kreipėsi į Vyriausybę, reikalaudami atlikti visų trijų direktyvoje paminėtų alternatyvų analizę.
2010 m. birželio 23 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-181 sudaryta Tarpžinybinė darbo grupė dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. 2010-11-02 grupė patvirtino ataskaitą, kurioje nustatyta, kad tinkamiausias SGD terminalo technologinis sprendimas – terminalas vandenyje, kuriame būtų galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas. Tinkamiausia vieta pripažinta Klaipėdos jūros uosto dalis „Kiaulės nugaros“ sala.
2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros“ pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pritarė bendrovės valdybos sprendimui pradėti rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą.
2010 m. rugpjūčio 26 d. įvykęs akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė bendrovės valdybos sprendimui pradėti rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą.
2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintas reglamentas (ES) Nr. 994/2010 „Dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių“. Reglamente įtvirtinta nuostata, kad šalys narės iki 2014 m. gruodžio 3 d. turi užtikrinti n-1 (nutrūkus dujų tiekimui iš kurio nors vieno tiekimo šaltinių) tiekimo patikimumo reikalavimą.
2010 m. gruodžio 17 d. Seimo opozicija pranešė, kad surinktas reikalaujamas Seimo narių parašų kiekis interpeliacijai energetikos ministrui A.Sekmokui pradėti. Joje keliami klausimai ir dėl III ES energetikos paketo įgyvendinimo modelio pasirinkimo, ekonominės analizės atlikimo. Balsavimas Seime įvyko 2011-03-10, balsų dauguma interpeliacija atmesta.
2011 m. sausio 25 d. koncernui „Achemos grupė“ priklausančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) gamybos direktorius A.Latakas visuomenei pristatė SGD terminalo projektą, kuris planuojamas statyti Jūrų perkėlos terminale, Smeltės pusiasalyje, šalia Kiaulės Nugaros salos.
A.Latakas prisistatė kaip specialiai „Achemos“ šiam objektui sudarytos darbo grupės pirmininkas. Jis sakė, kad jo kaina būsianti gerokai mažesnė nei valstybinio. Po mėnesio Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas B.Lubys Energetikos ministerijai pateikė naują pasiūlymą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Verslininkas siūlė statyti mažesnį ir pigesnį terminalą, ir „jo išnuomotoje teritorijoje“.
Jeigu jam nepavyktų sudalyvauti šiame projekte Lietuvoje, jis neatmetė galimybės tapti tokio terminalo dalininku Latvijoje. Apie ketinimus Rygoje statyti terminalą 2010 metų vasaros pabaigoje buvo pranešęs „Itera Latvija SIA“ vadovas Juris Savickis, kuris Latvijos ekonomikos ministerijai įteikė 90 puslapių apimties objekto projektą. Tuo metu apie terminalo statybą Taline kalbėjo dar vienas Rusijos verslininkas Genadijus Timčenka. Nė vienas iš šių projektų, kaip ir BAE Karaliaučiaus srityje, nebuvo rimtai įgyvendinami.
2013 m. vasarį koncernas „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašė panaikinti Kainų komisijos sprendimą nustatyti SGD terminalo priedą, tačiau bylą pralaimėjo. Dėl to „Achema“ su „Lietuvos dujomis“ kreipėsi ir į Europos Komisiją, tačiau ši 2014 m. nutraukė tyrimą po to, kai Seimas pakeitė kai kurias SGD terminalo įstatymo nuostatas.
2011 m. sausio 25 d. Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi Lietuvoje. Taip pat 2011 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą „Gazprom“ apie „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje užfiksuoto įsipareigojimo užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, pagrįstą teisingomis kainomis, pažeidimą ir pakvietė Rusijos įmonės atstovus derėtis dėl šio pažeidimo ištaisymo.
2011 m. gegužės 11 d. SGD terminalo įgyvendinimo priežiūrai įsteigta tarpžinybinė vyriausybinė komisija vadovaujama ministro pirmininko A.Kubiliaus. Vienas svarbiausių jos darbų buvo patvirtinti šiuo metu įgyvendinamą terminalo statybos darbų grafiką, prižiūrėti jo laikymąsi, šalinti kliūtis projekto savalaikiam įgyvendinimui, jei jos kiltų dėl valstybės ar savivaldybės žinybų darbų vilkinimo ar nepakankamo darbų koordinavimo. Grafike buvo numatyta terminalo statybos darbus baigti iki 2014 m. spalio 1 d. ir galutinai parengti terminalą darbui iki 2014 m. gruodžio 3 d., kaip ir reikalaujama ES reglamente. Iki pat A.Kubiliaus Vyriausybės įgaliojimų pabaigos jokių reikšmingų nukrypimų nuo darbų grafiko nebuvo.
2011 m. birželio 30 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su tarptautine bendrove „Fluor S.A.“. Tokiu būdu buvo pasirinktas vadovaujantis suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėjas, nes pati „Klaipėdos nafta“ iki tol panašių projektų nevykdė ir neturėjo reikiamos kompetencijos nei terminalą projektuoti, nei tinkamai prižiūrėti darbų vykdymą.
Sutartyje numatyta, jog patarėjas kartu dirbs keturis metus ir paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, reikalingus privalomiems leidimams gauti, išspręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Lygiagrečiai atliks darbus, kurie susiję su ekonomine dalimi: paruoš terminalo verslo modelį, finansinį modelį bei sukurs terminalo veiklos strategiją. Konsultantas taip pat prižiūrės projekto techninį įgyvendinimą ir dalyvaus per visą projekto vykdymo laikotarpį iki terminalo veiklos pradžios – iki 2014 m. pabaigos.
2011 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 871 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ pripažino suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Atsižvelgiant į 2010 m. ES reglamento „Dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių“ reikalavimus nurodyta, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2014 m. gruodžio 3 d.
Nurodyta, kad atsižvelgiant į Tarpžinybinės darbo grupės išvadas prioritetine terminalo jo statybos vieta galėtų būti Klaipėdos jūrų uosto pietinė dalis ties Kiaulės Nugaros sala. Taip pat nustatyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą sudaro suskystintų gamtinių dujų terminalas, susijusi infrastruktūra ir dujotiekis, kuris turi būti nutiestas siekiant sujungti suskystintų gamtinių dujų terminalą su Lietuvos dujų perdavimo sistema.
2011 m. liepos 30 d. Seime priimta nauja Gamtinių dujų įstatymo redakcija. Įgyvendinant ES III energetikos paketą, įstatyme numatomas Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus suskaidymas pagal veiklas ir jų atskyrimas pagal nuosavybę. Vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 9 straipsniu, valstybė narė, pasirinkusi visišką nuosavybės atskyrimo modelį, privalo užtikrinti perdavimo veiklos atskyrimą nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklos bei šių veiklų komercinių interesų, įskaitant perdavimo veiklos nuosavybės atskyrimą. Prieš įstatymo priėmimą balsavo visa Seimo socialdemokratų frakcija, tarp jų ir dabartinis premjeras A.Butkevičius.
2011 m. rugpjūčio 1 d. LR energetikos ministro įsakymu AB „Klaipėdos nafta“ paskirta SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengimo organizatoriumi.
2011 m. rugsėjo 3 d. pristatytas mokslinis tiriamasis darbas „Laivybos sąlygų ir parametrų, planuojant SGD importo terminalą Lietuvoje tyrimai“, kurį atliko VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centras. Esminė išvada – SGD tanklaivio iki 150 000 kub. m talpos navigacija Klaipėdos uosto akvatorijoje galima.
2011 m. rugsėjo 20 d. AB „Klaipėdos nafta“ paskelbė tarptautinį konkursą pirkti suskystintųjų dujų terminalo (SGD) plaukiojančiąją saugyklą su dujinimo įrenginiu. Sprendimui dėl pirkimo procedūros būdų ir jos pradžios įmonės valdyba pritarė rugsėjo 16 dieną.
Atsižvelgiant į SGD terminalo projekto vadovaujančio patarėjo „Flour S.A.“ rekomendacijas, buvo siekiama įsigyti plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu (FSRU), kuri talpintų ne mažiau kaip 130 tūkst. kubinių metrų dujų. Buvo numatyta, kad įsigijimas bus vykdomas arba pagal sutartį dėl statybos, eksploatacijos ir perdavimo (angl. Build Operate and Transfer), pagal kurią tiekėjas pastatys terminalą, eksploatuos jį tam tikrą laiką ir po to perduos nuosavybės teisę į jį ir atsakomybę už jo eksploataciją AB „Klaipėdos nafta“, arba pagal nuomos ir operavimo sutartį (nuomotojui teikiant terminalo operavimo paslaugas) pagal kurią AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teisės neįgytų. Kaip teigiama patarėjų išvadose, abu būdai dėl palyginti nedidelių pradinių kapitalo investicijų yra naudingiausi projektą įgyvendinančiai „Klaipėdos naftai“.
2011 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtame nutarime Nr. 1239 patvirtino gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo vykdymo planą, kuriame nurodoma, kad gamtinių dujų įmonė, kuri vykdo gamtinių dujų perdavimo veiklą, ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 31 d., turi priimti sprendimą dėl vieno iš veiklų ir kontrolės atskyrimo būdų pasirinkimo ir pateikti VKEKK išsamų pasirinkto veiklų ir kontrolės atskyrimo būdo aprašymą ir numatomų atlikti veiksmų planą.
Ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. jos privalo būti teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskyrusi savo gamtinių dujų veiklas .), o ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 31 d. turi būti įvykdytas veiklų ir kontrolės atskyrimas.
2011 m. gruodžio 22 d. Vyriausybė skyrė AB „Lietuvos dujoms“ 77 mln. litų ES struktūrinių fondų paramą magistralinio dujotiekio dujotiekis Jurbarkas – Klaipėda statybai. Dujotiekis buvo baigtas tiesti 2013-11-15. Jis suteikė galimybę pateikti dujas iš SGD terminalo pietryčių kryptimi į didžiuosius Lietuvos miestus.
2012 m. vasario 27 d. Energetikos ministras A Sekmokas, EK Energetikos direktorato vadovas Ph.Love, OAO „Gazprom“ generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Medvedevas Vilniuje pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo sutarė ES III energetikos paketo įgyvendinimą Lietuvoje atidėti dviem mėnesiais iki 2012 m. gegužės pabaigos, tačiau galutinė įgyvendinimo data lieko nepakeista – 2014 m. pabaiga.
Ankstesnio, vasario 7 d. įvykusio A.Medvedevo susitikimo su premjeru A.Kubiliumi metu „Gazprom“ atstovas reikalavo, kad Lietuva III ES paketą pradėtų įgyvendinti tik 2014 metų pabaigoje, tačiau po susitikimo pareiškė, kad Lietuva turi suverenią teisę priimti sprendimus dėl šios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę.
2012 m. kovo 2 d. pasirašyta laivo – saugyklos 10 metų nuomos su išpirkimo galimybe sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“. Šio laivo gamintojas – Pietų Korėjos laivų statykla „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“.
Šia sutartimi „Klaipėdos nafta“ prisiėmė įsipareigojimus 10 metų nuo jo pastatymo nuomoti laivą iš „Hoegh LNG“ ir mokėti nuomą už naudojimąsi juo. Sutarties pasirašymas ir abipusių įsipareigojimų prisiėmimas reiškė, kad įgyvendinant SGD terminalo projektą peržengtas negrįžtamumo taškas.
2012 m. gegužės 1 d. atlikti SGD laivų navigaciniai tyrimai ir nustatyti SGD laivų navigaciniai parametrai Klaipėdos uoste, remiantis kuriais KVJUD turi atlikti laivybos taisyklių pakeitimus.
2012 m. gegužės 20 d. pristatytas SGDT projekto Verslo planas.
2012 m. gegužės 31 d. AB „Lietuvos dujos“ pateikė VKEKK pasirinktų gamtinių dujų perdavimo veiklos ir kontrolės atskyrimo būdo ir skirstymo veiklos atskyrimo būdo aprašymą su veiksmų planais, kuriuose numatyta iki 2013 m. liepos 31 d. teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskirti Bendrovės gamtinių dujų perdavimo veiklą ir iki 2014 m. spalio 31 d. įvykdyti perdavimo veiklos kontrolės atskyrimą bei teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskirti Bendrovės gamtinių dujų skirstymo veiklą.
2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą. Jame numatoma, kad per SGD terminalą importuojamų ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus visos dujų rinkos. ES komisijai pradėjus tyrimą dėl šios nuostatos, 2013 m. birželio 27 d. įstatymas buvo pakeistas. Pagal naująją tvarką Vyriausybė patvirtintą SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį užtikrina paskirtasis tiekėjas („Litgas“).
2012 m. liepos 3 d. paskelbtas gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas bei 2012 m. gruodžio 21 d. paskelbtas konkurso laimėtojas.
2012 m. rugpjūčio 14 d. AB „Klaipėdos nafta“ ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija pasirašė papildomą susitarimą dėl investavimo ir investicijų kompensavimo tvarkos ir sąlygų.
2012 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtas SGDT uosto infrastruktūros (krantinės (angl. jetty)) su suprastruktūros (įranga) projektavimo ir statybos darbų pirkimas, 2012 m. gruodžio 10 d. gauti pirminiai pasiūlymai ir pradėtos derybos su konkurso dalyviais.
2012 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto taryba po ilgų diskusijų pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. 22 Tarybos nariai balsavo už, 5 – prieš, 2 susilaikė.
2012 m. spalio 3 d. Lietuvos Vyriausybė įteikė ieškinį prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Lietuva prašo jos vartotojams grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, susidariusią dėl neteisingos Lietuvai tiektų dujų kainos pastaruosius 8 metus.
2012 m. spalio 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė uosto gilinimo darbų konkursą, 2012 m. gruodžio 21 d. buvo gauti galutiniai pasiūlymai iš konkurso dalyvių.
2012 m. spalio 22 d. „Klaipėdos nafta“ tarptautiniame laikraštyje „The Financial Times“ paskelbė suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo pirkimo konkursą. Pasibaigus nurodytam terminui, konkurse pareiškė norą dalyvauti 16 tarptautinių bendrovių.
2012 m. lapkričio 23 d. paskelbtas Europos Komisijos užsakymu parengtas Suskystintų gamtinių dujų tiekimo Baltijos jūros regione tyrimas, kuris rodo, kad SGD terminalui Lietuva pasirinko geriausią technologinį sprendimą, kuris atitinka regioninio SGD terminalo parametrus, o terminalo kaštai mažiausi palyginus su Latvijos, Estijos ir Suomijos terminalais.
2012 m. gruodžio 5 d. AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Klaipėdos nafta“ suderino preliminarias (svarbiausias) Suskystintų gamtinių dujų terminalo prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo sistemos sąlygas.
2012 m. gruodžio 8 d. patvirtinta SGDT, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano koncepcija ir specialiojo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (SPAV).
2012 m. gruodžio 13 d. prisiekė socialdemokrato A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė.
2012 m. gruodžio 17 d. įregistruota dukterinė bendrovė UAB „LitGas“, kuri vykdys dujų tiekimo veiklą.
2013 m. kovo 18 d. sudaryta sutartis su konkursą laimėjusia Latvijos kompanija AS BMGS. Bendrovei atlikus rangos darbus prie Kiaulės Nugaros salos iškils krantinė, prie kurios švartuosis SGD terminalo laivas – saugykla su dujinimo įrenginiu. Krantinę, kurią sudarys dvi platformos, planuojama užbaigti iki 2014 m. spalio 1 d.
2013 m. gegužės 3 d. Pietų Korėjoje esančioje laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd.“, SGD laivas – saugykla iš sausojo doko nuleistas ant vandens. Ceremonijos nuleidimo ant vandens metu atskleistas laivo vardas – „Independence“.
2013 m. gegužės 6 d. tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir „PPS Pipeline Systems GmbH“ pasirašyta dujotiekio ir dujų montavimo stoties projektavimo ir statybos darbų sutartis, kuri 2013 m. gegužės 24 d. buvo patvirtinta AB „Klaipėdos nafta“ valdybos.
Užbaigus dujotiekio statybos darbus bus nutiestas apie 17 km. (įskaitant 3 km. dujotiekio tiesimą po Kuršių mariomis horizontalaus kryptinio gręžimo būdu (HDD)) dujotiekio vamzdynas, kuriuo SGD terminalas bus sujungtas su magistraliniu dujotiekiu. Darbų atlikimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 1 d.
2013 m. birželio 3 d. baigtas gilinti Klaipėdos uosto kanalas prie Kiaulės Nugaros salos, kur numatytas statyti SGD terminalas. Nyderlandų bendrovė „Van Oord“ numatytą akvatoriją išgilinimo iki 14,5 metro, o prie Kiaulės nugaros salos iki 16 metrų. Išgilinus kanalą, Klaipėdos uosto dugnas paruoštas laivo – saugyklos įplaukimui.
2013 m. birželio 11 d. Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo“ buvo įkurta socialdemokrato A. Skardžiaus vadovaujama komisija. Vienu svarbiausiu jos nagrinėjamu klausimu tapo SGD terminalo laivo – saugyklos nuomos kaina.
2013 m. birželio 11 d., įgyvendinant ES III paketo reikalavimus atskirti veikas dujų sektoriuje, AB „Lietuvos dujos“ visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu įkurta bendrovė „Amber Grid“ nuo rugpjūčio 1 d. ėmė vykdyti visas numatytas jai veikas.
2013 m. birželio 13 d. LR energetikos ministras J.Neverovičius priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino SGD terminalo susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą. Patvirtinus planą bus rengiami krantinės ir dujotiekio techniniai projektai bei išduodami statybų leidimai. Planuojama, jog statybos bus pradėtos, kai tik bus gauti statybų leidimai. Planavimo sąlygas išviso išdavė 25 institucijos – jos planui pastabų neturėjo.
2013 m. gruodžio 12 d. Vyriausybė pripažino magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai plėtros projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Nutiesus šį dujotiekį, ateityje bus galima panaudoti visus suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo pajėgumus ir per jį importuoti iki 4 mlrd. kub. m gamtinių dujų.
2014 m. gegužės 8 d. AB „Lietuvos dujos“ pranešime Lietuvos vertybinių popierių rinkai pranešė, kad su OAO „Gazprom“ pasirašytas susitarimas dėl importuojamų gamtinių dujų kainos „reikšmingo sumažinimo“. Vėliau pranešta, kad susitarime įtvirtinta nauja dujų kainos formulė, pagal kurią importuojamų dujų kaina mažėja penktadaliu, ir ta formulė taikoma atgaline data, nuo 2013 m. sausio 1 d.
2014 m. gegužės 21 d. valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energija“ ir „EPSO-G“ už 509 mln. litų išpirko 38,9 proc. gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo bendrovės „Lietuvos dujos“ ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ bei 11,76 proc. skirstomojo elektros tinklo operatoriaus LESTO akcijų.
2014 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kuria panaikino žemesnės instancijos teismų (Vilniaus apylinkės teismo 2013 metų birželio 5 dienos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 metų spalio 12 dienos) nutartis, kuriomis buvę Ūkio ministerijos pareigūnai A.Ignotas ir N Pažūsienė pripažinti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir jiems skirta po 13 tūkst. litų baudų. Teismas taip pat pripažino, jog „...žala valstybei padaryta ne kasatorių veiksmais, proteguojant AB „Achemą“, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas ir Lietuva iki šiol neturi suskystintų dujų terminalo“.
Premjeras Algirdas Butkevičius nurodė, kad po šio teismo sprendimo Vyriausybė kreipsis į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarybą, kad būtų ištirta žala, padaryta stabdant suskystintųjų gamtinių dujų (SDG) terminalo statybą 2008-2012 metais. „Kas gali paneigti, kad nebuvo daromas politinis spaudimas“, – birželio 7 d. Seime žurnalistams sakė A. Butkevičius.
Tą pačią dieną socialdemokratų partijos išplatintame pranešime pažymima, kad dėl šio ikiteisminio tyrimo buvo nutrauktas SGD terminalo statybos projektas ir jis atnaujintas tik po ketverių metų, tačiau atnaujinus darbus terminalo statybos kainos jau buvo smarkiai išaugusios.
Nėra aišku, kuo rėmėsi Aukščiausiasis Teismas priimdamas sprendimą, kad terminalas galėjo būti pastatytas anksčiau ir dėl to valstybė patyrė žalą. Čia vertėtų pažymėti, kad 2008 m. rudenį, kai STT pradėjo ikiteisminį tyrimą, vienintelis žinomas apibendrintas informacinis pagrindas, kuriuo terminalo statytojai galėjo remtis, buvo anksčiau minėta „ILF Consulting“ atlikta studija.
Būtent ši studija ir numatė, kad jei terminalo parengiamieji darbai prasidėtų dar tų metų lapkričio mėnesį, jis galėtų būti baigtas 2013 metų viduryje. Tačiau jokie terminalo parengiamieji darbai tuo metu negalėjo būti pradėti, nes nebuvo apsispręsta nei dėl terminalo vietos, nei dėl jo prijungimo prie magistralinių vamzdynų, nei jo technologijos. Į šiuos klausimus turėjo atsakyti SAIC atliekama studija, tačiau ji buvo baigta tik 2010 metų vasaros pabaigoje.
Būtent tuo metu naujoji A.Kubiliaus Vyriausybė ir priėmė visus reikiamus sprendimus, kad būtų kuo greičiau parengtas techninis terminalo projektas, gauti reikiami leidimai ir jis kuo greičiau būtų pastatytas. Taigi nepaisant tuo metu teisinių institucijų atliekamų tyrimų nebuvo sugaišta nė vienos dienos (ką jau kalbėti apie ketverius metus) ir terminalas nuo sprendimo priėmimo iki statybos pabaigos bus pastatytas per trumpiausią laiką iš visų panašių pasaulyje įgyvendintų projektų.
Tai pasiekta daugelį darbų atliekant lygiagrečiai ir priimant reikiamus sprendimus iš karto, kai iškyla nenumatyti trukdžiai. Kaip žinoma, Lenkijoje 2007 metais pradėtas ir pagal „ILF Consulting“ siūlytą technologiją įgyvendinamas antžeminis SGD terminalo projektas vis dar nebaigtas.
2014 m. birželio 17 d. valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energija“ ir EPSO-G už 417 mln. litų išpirko 37.1 proc. gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo bendrovės „Lietuvos dujos“ ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ akcijų.
2014 m. rugpjūčio 21 d. Gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį su geriausias sąlygas pasiūliusia Norvegijos kompanija „Statoil“.
Nuo 2015 metų pradžios „Statoil“ penkerius metus tieks LITGAS po 540 mln. kub. metrų gamtinių dujų (apie 950 tūkst. kub. m. SGD) kasmet Klaipėdos SGD terminalo veiklai palaikyti. Sutartis apima ir galimybę plėtoti naują komercinę veiklą Baltijos jūros regione – SGD perkrovą. Numatoma, kad pirmasis „Statoil“ SGD krovinys į Klaipėdos terminalą pagal šią ilgalaikę sutartį bus pristatytas 2014 m. gruodžio pabaigoje, kad kitų metų sausio 1 dieną terminalas galėtų pradėti komercinę eksploataciją. Kiekvienais metais į Klaipėdos uostą „Statoil“ pristatys po 6-7 tokius krovinius.
2014 m. spalio 27 d. „Independence“ atplaukė į Klaipėdos uostą. Terminalas pastatytas.
Andrius Kubilius yra Seimo opozicijos lyderis, TS-LKD partijos pirmininkas
