Vertinant pagal spaudoje skelbiamą informaciją apie tai, kaip Vyriausybė elgėsi galutinių derybų metu, permesdama atsakomybę savivaldybėms bei vengdama susitikimų su „Chevron“, galima tiesiog graudžiai pajuokauti, kad V.Mazuronis tiesiog „prabaliovojo“ sutartį su „Chevron“.
Bet, be abejo, kad didžiausia atsakomybė tenka pačiam premjerui A.Butkevičiui – jo tiesiog unikaliam sugebėjimui neturėti politinės valios ir vengti politinės lyderystės atsakomybės ten, kur tokia atsakomybė yra būtina. Vyriausybė per pusę metų iki šiol taip ir nepateikė nuomonės dėl skalūninių dujų gavybos apmokestinimo.
Deja, „Chevron“ išėjimas yra tiesiog didžiausias šios Vyriausybės veiklos, ar neveiklos, „pasiekimas“. Ir šitos valdžios simbolis.
Su tokia valdžia Lietuva labai sparčiai provincialėja ir modernios investicijos, galinčios keisti Lietuvą, galinčios garantuoti Lietuvos energetinį saugumą, palieka Lietuvą. Prarandame ne tik galimybę civilizuotai išžvalgyti savo gelmes, bet ir šimtamilijoninių investicijų perspektyvą, beveik dviejų šimtų milijonų dydžio vienkartines pajamas į biudžetą bei regionų gerovės galimybes.
Mes reikalausime politinės atsakomybės už tokį valdžios veikimo ar neveikimo prastą rezultatą ir tarsimės su kitomis opozicijos partijomis, kaip tai darysime.
„Chevron“ išėjimas yra tiesiog didžiausias šios Vyriausybės veiklos, ar neveiklos, „pasiekimas“. Ir šitos valdžios simbolis.
Galiu tik pakartoti tai, ką sakiau jau ne vieną kartą – mes statėme strateginius energetikos projektus, šita valdžia kol kas tik griauna juos.
Akivaizdu, kad šį raundą laimėjo „Gazprom“. Pralaimėjo Lietuva, pralaimėjo dėl šiandieninės valdžios sąmoningo ar nesąmoningo kenkimo Lietuvai.
Kaip žinome, griauti yra lengviau nei statyti.
Socialdemokratai kol kas pasižymėjo tik tuo, kad sustabdė „Hitachi“ atėjimą į Visagino atominę elektrinę (pritardami referendumui ir šiandieniniu neveiklumu šiame projekte) ir išvarė „Chevron“.
Manau, kad tai – dar ne pabaiga griauti. Matome vis didėjančias atakas, bandant skandalizuoti ir taip sustabdyti terminalo statybą, kitas taikinys, galiu spėti, bus elektros tinklų europinė sinchronizacija.
Ir visa tai vyksta Rusijai neslepiant, kad ji tik didins savo spaudimą. Tai, ką matome dabar, Rusijai pradedant lietuviškų maisto produktų blokadą, gali būti tik pradžia. Turėtume labai atidžiai stebėti situaciją elektros rinkoje, kur priklausomybė nuo rusiškos elektros importo šiuo metu garantuoja tik labai spartų elektros kainų augimą mūsų rinkoje.
Vyriausybė labai sunkiai pripažįsta realybę, tuo tarpu dėl lietuviškų maisto produktų blokados matome bandymus neigti tikrovę ir kišti galvą į smėlį. Susidaro vaizdas, kad Europos Komisija aktyviau gina Lietuvos interesus nei Lietuvos Vyriausybė.
Daugelyje sričių matome Vyriausybės visišką nesugebėjimą įgyvendinti užsibrėžtų tikslų ir to nulemtą valstybės slydimą į vis mažiau valdomą chaosą.
Būdami opozicijoje mes visomis išgalėmis stengiamės talkinti valdžiai sprendžiant svarbiausius strateginius klausimus, ir tikrai nenorime didesnės politinės sumaišties, tačiau ir koalicijai turi vis labiau ryškėti, kad premjeras paprasčiausiai nesugeba susitvarkyti su jam patikėtomis pareigomis. Ir tai yra pagrindinė vis didėjančio chaoso ir sumaišties priežastis. Tačiau šią problemą spręsti turi pati valdančioji koalicija.
Ir dar vienas klausimas, kuris nepalieka ramybėje: kas dar turi įvykti, kad tai pamatytų ir valdančioji koalicija?
Andrius Kubilius yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis
