Tiesa, panašu, kad bent jau Vyriausybės nariai yra pasiryžę ginti siūlomą lėšų perskirstymą. Teko bendrauti ir diskutuoti apie biudžetą su nemaža dalimi ministrų ir jie sutartinai kartojo tą pačią politinę mantrą: taip, žvelgiant vien į skaičius, tenka pripažinti, kad valstybės asignacijos mažėja, tačiau, pasitempus, pataupius, tikrai užteks tiek, kiek yra.
Šaunu, jog ministrai nusiteikę gyventi taupiai ir nesilaiko įsitvėrę vien į sferos, už kurią prisiėmė politinę atsakomybę, interesus. Tačiau, nutrynus dirbtines Vyriausybės narių kaukes, atsiveria gąsdinanti tikrovė.
Nacionalinis susitarimas dėl nuosekliai didinamo krašto apsaugos finansavimo nevykdomas. Mokytojams rugsėjį buvo sumažintos algos, kad didesnės atrodytų spalio algos. Premjeras tvirtina, kad nesiruošia vykdyti derybose su pedagogų profsąjungomis pasiektų susitarimų, nes esą A.Monkevičius neturėjo raštiško įgaliojimo atstovauti Vyriausybę.
Ir tai dar ne viskas. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša įregistravo visą šūsnį pataisų biudžetui. Jis tvirtina, kad švietimo sistema ir toliau stagnuos, jei nebus surasta 55 mln. eurų. Jie turėtų būti skirti nemokamoms bakalauro studijoms, kultūros paso projekto atgaivinimui, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai, dėstymui ir t.t.
Kiek dar reikia tragedijų medicinos srityje, idant būtų pripažinta, kad trūksta dėmesio medikų darbo sąlygoms, jų psichologinei būsenai? Ponas A.Veryga, sakote, kad finansavimu sveikatos apsaugai esate iš esmės patenkintas? Tai gal tada nustokite kartoti, jog nėra pinigų kuriems nors labai reikalingiems preparatams, kad nėra iš ko gerinti kasdienių gydytojų darbo sąlygų. Jei Sveikatos apsaugos ministras išgyvena politinės vaizduotės krizę ir jam atrodo, kad nebėra sričių, kurios turi būti operatyviai finansuojamos sveikatos apsaugos sistemoje, tai tereiškia, jog jam seniai laikas keisti darbą.
Akivaizdžiai lėšų trūksta Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Ministrė dar neseniai poste, galima būtų atleisti sutrikimą, kuris buvo akivaizdus pastarosiomis dienomis, kai vis dar degė padangos Alytuje. Tačiau kaip atstatyti pasitikėjimą su Alytaus krašto žmonėmis, jei pareiški, kad kalbos apie Alytaus tragedijos mastą gerokai perdėtos, kad alytiškiams nėra ko kelti panikos.
Dar viena problema – net jei nedidintume biudžeto projekto tiek, kiek reikalauja Seimo nariai – šiuo metu jau įregistruotos pataisos šimtams milijonų eurų – turėtume dar patvirtinti kiek keistą, daugiabriaunį mokesčių paketą.
Verslininkai siunta, kad Vyriausybė pažeidė pažadą neįvedinėti naujų mokesčių Rudens sesijoje. Ekspertai siunta, nes nebesuvokia naujų mokesčių logikos. Na, o mums, esantiems opozicijoje, telieka laidyti klausimų strėles, kurias valdančiųjų vadai užsispyrusiai ignoruoja.
Jau dabar visiškai akivaizdu, kad kitų metų biudžetas tikrai nesutelks mūsų. Daug lengvai dalintų pažadų liks neįgyvendinta. Dėl medikų kasdienių darbo sąlygų SAM veikiausiai bus įkurta eilinė darbo grupė, kurie galiausiai nepriims jokio sprendimo. Spėju, kad nemaža dalis mokytojų bandys streikuoti, tačiau vargu, ar streikai pasieks praėjusių metų mastą.
Na, o vienmandatininkai jau registruoja pataisas, reikalaudami pinigų (paprastai pusės milijono eurų) lokaliems projektams, kurie visai atsitiktinai „dygsta“ toje pat vietoje, kur šie Seimo nariai tikisi balsų ir kituose rinkimuose, Kiek teko analizuoti, vidutinis vienmandatininko siūlymas – pusė milijonų eurų. Būtent tokios sumos reikia Baisogalos gimnazijos pastato modernizavimui, baseino Kupiškyje statybų pradžiai. Tiesa, darželio pastato renovacija Piniavos kaime jau penkiolika tūkstančių eurų brangesnė. Veikiausiai nieko nuostabaus, kad, artėjant prie Vilniaus, renovacijos kainos vis auga. Švenčionyse jau reikia 75 tūkstančių, o Pabradėje – kiek daugiau nei 90-ies.
Iš kur pinigus savo apygardos projektams „pramušinėjančių“ parlamentarų nuomone, Vyriausybė turėtų paimti papildomus pinigus? Koks skirtumas, svarbu, kad tik tų pinigų būtų.
Štai čia ir pasiekiame tašką, kai Valstybės biudžeto priėmimas jau nebesiskiria nuo anekdotinio aiškinimo, kad pinigų visada galima pasiimti iš spintelės, o kaip jie ten atsiranda, jau ne mūsų reikalas.
Pasiūlymai Valstybės biudžeto projektui ir toliau plaukia. Panašu, kad dėl to labiausiai kraupsta Finansų ministras. Per pastarąsias savaites kiek pasikeitė net jo balso tembras. Akivaizdu, kad jis kovoja su pagunda garsiai trinktelėti durimis. Premjeras atrodo vis dar ramus. Jam ir gydytojai uždraudė pernelyg nervintis. Tad jis vis labiau primena guru, kuris viską stebi iš šalies, kalba mįslėmis ir visai nežinia, ką ir kiek laiko nusiteikęs daryti politikoje. R.Karbauskis piktai pareiškė, kad opozicijai nepavyks jo supykdyti su Premjeru. Kita vertus, LŽVS pirmininkas pats nesugeba paaiškinti, kas šiuo metu vyksta tarp Parlamento ir Vyriausybės.
Panašu, jam svarbu tik viena, kad per visas perturbacijas nenukentėtų „Agrokoncerno“ interesai. Tikėtina, kad pastarojo koncerno savininkai galiausiai bus vieninteliai, kurie sakys: „viskas puiku, turtėjame toliau.“
Andrius Navickas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.