Būtų ne tik simboliška, bet ir išmintinga, jei mes tą laikotarpį panaudotume taip pat ir radikaliam apsivalymui politikos srityje. Aišku, kiekvienas iš mūsų savo indėlį į politikos atnaujinimą galėsime įnešt jau per rudens rinkimus, tačiau iki jų dar aštuoni mėnesiai – tai pernelyg didelis laiko tarpas, jog galima būtų paprasčiausiai laukti.
Todėl siūlau per šį gavėnios laikotarpį paskelbti tikrą kovą politinei korupcijai ir tai turi būti ne sistemos pagrimavimas, bet tikra operacija – pūlinio pašalinimas.
Kaip jį įsivaizduoju? Prezidentė pareikalauja dabartinės Vyriausybės atsistatydinimo. Mano galva, šiandien jau nepakanka kurio nors viceministro ar ministro pašalinimo. Dabartinė Vyriausybė primena skylėtą laivą, į kurį sunkiasi korumpuotų santykių vanduo. Svarbiausiu Vyriausybės rūpesčiu tampa ne veikla vardan bendrojo gėrio, bet pastangos apsimesti, kad situacija vis dar kontroliuojama. Sutinku, kad šioje Vyriausybėje yra ministrų, kurie atrodo kiek patikimesni nei jų kolegos, tačiau pati Vyriausybė kaip komanda, deja, pati jau tapo skandalu.
Mano galva, šiandien jau nepakanka kurio nors viceministro ar ministro pašalinimo. Dabartinė Vyriausybė primena skylėtą laivą, į kurį sunkiasi korumpuotų santykių vanduo.
Kuo Vyriausybės atsistatydinimas padėtų apsivalyti? Juk kitą Vyriausybę vėl sudarytų to paties Seimo sudaryti ministrai? Tikrai nemanau, kad dabartinėje situacijoje ką nors pakeistų kita politikų Vyriausybė.
Tikram apsivalymui reikalinga aiškią užduotį – išlaisvinti Lietuvos valstybės valdymą nuo neteisėtos verslo grupių įtakos – turinti technokratų Vyriausybė. Galiu net įvardinti idealiausią dabartinėje situacijoje ministrą pirmininką – A.Abromavičių.
Šio mūsų tautiečio misija Ukrainoje buvo itin sudėtinga. Jis turėjo kovoti su oligarchų pasiutpolke politikoje. Labai daug kas jam pavyko, tačiau, deja, jis buvo priverstas atsistatydinti, nes susidūrė su itin dideliu pasipriešinimu reformoms. Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras įrodė, kad ne tik yra labai geras vadybininkas, kovotojas su korupcija, bet turi drąsos atsisakyti net labai svarbių politinių pareigų, jei to reikia kovoje vardan bendrojo gėrio.
Jis galėtų būti tuo premjeru, kuris lygiai teisingas visiems. Jis nedangstytų politikų, kurie priėmė valstybės interesus pažeidžiančius sprendimus.
Nusibodo gyventi kompromatų Lietuvoje. Visa turima medžiaga apie tikrai ar tariamai nusikalstamą politikų veiklą turi būti pagaliau aiškiai išnagrinėta ir padėti taškai. Būtinas toks veiklos skaidrumas, kad niekam nebekiltų abejonių, kad kuris nors teismo sprendimas yra paremtas kokiu nors politiniu sandoriu.
Neabejoju, kad turime nepartinių specialistų, kurie galėtų per likusį iki rinkimų laiką išvalyti nuo neaiškių įtakų visas ministerijas.
Nemanau, kad technokratinė Vyriausybė yra geriausias sprendimas, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą. Todėl manau, kad po Seimo rinkimų Vyriausybę turėtų formuoti jų nugalėtojas ir prisiimti visą politinę atsakomybę, tačiau dabartinėje situacijoje, kai visose valdančią koaliciją sudarančiose partijose yra žmonių, ant kurių krenta korupcijos šešėlis, o opozicija neturi pakankamai palaikymo Seime, idant galėtų siūlyti realias reformas, technokratų Vyriausybė būtų išmintinga išeitis.
Siūlau per daug radikalią politinę operaciją? Nemanau. Ją galima įgyvendinti kaip tik per gavėnios laikotarpį ir prie šv. Velykų stalo sėsti su viltimi dėl naujo etapo valstybės gyvenime. Kiti, švelnesni sprendimai, deja, primena apendicito gydymą masažu.
Andrius Navickas yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys
