15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Andrius Navickas: Nulinis pakantumas patyčiomis ne tik mokyklose, bet ir... Seime

Prieš kurį laiką vienas iš Vilniaus miesto Tarybos narių pasidžiaugė, kad pagaliau nuo rudens, sostinėje bus pradėta itin griežtai kovoti su patyčiomis mokyklose.
Andrius Navickas
Andrius Navickas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasak politiko, perimant Niujorko patirtį, bus paskelbta apie „nulinę toleranciją“ ir griežtų priemonių bus imamasi kiekvienu atveju, paaiškėjus apie patyčias, nelaukiant kol jos įsišaknys ir taps sunkiai įveikiamos. Bus pasitelkta ne tik nuolatinė kontrolė, stebėsena, bet pirmiausia – atsakomybės bus reikalaujama iš direktoriaus, kaip asmens, atsakingo už viską, kas vyksta mokykloje.

Tai, kad su nepagarbos žmogui, smurto epidemija kovojama, rimtai teikia vilties. Tiesa, tikrai sudėtinga atsakyti, ar kontrolės griežtinimas mokyklose ir vien bausmės išspręs įsisenėjusią problemą. Deja, mokykla tėra viena iš vietų, kur tarpsta patyčios. Svarbu įvardinti dar bent dvi: žiniasklaida ir politika.

Tai, ką regime anoniminiuose komentaruose – daugumoje atveju yra ne kas kita, kaip gyvuliškojo prado triumfas, kuris sužeidžia ne tik aplinkinius, bet ir patį komentuojantįjį.

Niekada nemaniau ir dabar nemanau, kad sunkia bausmių kuoka galima pasiekti ką nors tikrai vertingo žiniasklaidos srityje. Čia detoksikacija nuo paniekos žmogaus orumui, patyčių ir smurto, pirmiausia priklauso nuo tiek skaitytojų, tiek žurnalistų sąmoningumo. Jei tyčiojuosi arba niekinu kitą, tai negerbiu ne tik jo, bet ir savęs, elementariai nužmogėju. Jei neišjungiu televizoriaus ar neperjungiu kanalo, kai rodoma laida, reportažas, kuriame niekinami žmonės, esu patyčių bendrininkas. Tą patį galiu sakyti ir apie leidinių, kurie pulsuoja neapykanta ir cinizmu, prenumeravimą ar net skaitymą.

Atskiro paminėjimo nusipelno internete suvešėję anoniminiai komentarai. Nesutinku, kad jie tėra nekaltas „prisikaupusio emocijų garo“ nuleidimas. Deja, tai kur kas rimčiau. Dar Senovės Graikijoje buvo teigiama, kad būti žmogumi – tai ugdytis dorybes. Tokias kaip drąsa, nuosaikumas, išmintis ir teisingumas.

Kitaip sakant, žmogus turi išmokti nepasiduoti pirmajam impulsui, reaguoti aklai į kiekvieną dirgiklį, bet turi mokytis pažinti savo emocijas ir jas nukreipti norima kryptimi. Tai, ką regime anoniminiuose komentaruose – daugumoje atveju yra ne kas kita, kaip gyvuliškojo prado triumfas, kuris sužeidžia ne tik aplinkinius, bet ir patį komentuojantįjį.

Todėl galima tik sveikinti, kai žiniasklaidos priemonė imasi veiksmų spręsti anoniminių komentarų problemą. Tai ženklas, jog ji išlaiko akiratyje savo misijos klausimą ir nenori „prekiauti“ informacija, kaip bandelėmis prekiauja kuris nors prekybos centras.

Labai svarbu tai, kaip skaitytojai reaguoja į žiniasklaidos priemones „plaukti prieš srovę“. Deja, vis dar didelė dalis žmonių Lietuvoje gyvena iškreiptų veidrodžių karalystėje, kurią geriausiai nusako šis anekdotas (?): „Kas tau svarbiausia politikoje? Kad politikai būtų sąžiningi, nekorumpuoti. O už ką ketini balsuoti? Už tą, kuris man duos kokią dovaną.“

Na, o kalbant apie politinį gyvenimą Lietuvoje, apie tuos reportažus, kuriuos matome iš Seimo salės, tai reikėtų reikalauti, kad šios transliacijos būtų pažymėtos N-18 arba uždraustos, kaip keliančios grėsmę nepilnamečių, ir ne tik, psichinei sveikatai. Jei jau norime griežtos kontrolės ir nuobaudų, mano galva, būtina pradėti būtent šioje srityje.

Pirmiausia „nulinės tolerancijos“ patyčioms principas turi būti įvestas Lietuvos politinėse institucijose. Mūsų vaikai mokosi ne iš moralų, bet iš gyvo pavyzdžio ir taip pat to, ką jie mato viešojoje erdvėje. Jei įtakingas pareigas užimanti teta ar dėdė keikiasi, niekina kitą žmogų, tai visiems kitiems skamba kaip tam tikro elgesio modelio įtvirtinimas.

Tikrai nenoriu pasakyti, kad patyčių mokyklose problema nesvarbi. Priešingai, ji tokia svarbi, jog jos nedera spręsti vien deklaracijomis ir dalinėmis priemonėmis. Būtinas kompleksinis sprendimas ir kiekvienas turime pradėti nuo to, ką dera daryti mums, o ne nuo svarstymų, kaip kontroliuoti, kad deramai elgtųsi kiti.

Lietuvos Respublikos Prezidentė visai neseniai Seimui pasiūlė įstatymo projektą, kuriame bandoma aiškiai apibrėžti, ką derėtų vadinti patyčiomis. Paradoksalu tai, kad ši sąvoka tinka didelei daliai to, ką iki šiol parlamentarai buvo linkę vadinti laisvomis diskusijomis.

Andrius Navickas yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais