Naujų rinkų paieškai prireikia mėnesių, neretai ir metų. Laikas tampa dar brangesnis, kai kalbame apie greitai gendančių maisto produktų realizavimą. Lietuvos vartotojams mūsų gaminiai jau žinomi, įvertinti, o užsienyje savo prekę reikia ne tik pristatyti, reikia duoti laiko pirkėjams su ja susipažinti, paskanauti, įvertinti ir pamėgti. O kur dar įvairių leidimų, sertifikatų išdavimas. Visiems šiems procesams reikia laiko.
Nors daug kas skeptiškai vertino politines pastangas gelbėti be rinkos likusius Lietuvos žemdirbius ir gamintojus, bet už jų dar buvo tūkstančiai žmonių, galinčių prarasti darbo vietas. Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius ir jo komanda netrukus įvertino, kad norint pereiti į naujas rinkas, būtina rimta politinė valstybės pagalba.
Lietuva yra pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriai suteikta teisė eksportuoti į JAV avieną ir ožkieną bei jų produktus.
Konkrečios pastangos nenuėjo veltui, eksporto vartus Lietuvai atvėrė net Jungtinės Amerikos Valstijos. Atvėrė jau ne vien teoriškai. Lietuviški produktai plūstelėjo į amerikiečių parduotuvių lentynas. Mūsų prekių eksportas į JAV šiemet išaugo 37 proc., eksporto į JAV vertė išaugo kiek daugiau nei 83 mln. eurų. Ypatingai didėja pieno ir pieno produktų paklausa. Šiemet į JAV Lietuvos perdirbėjai pardavė net 8 kartus daugiau pieno produktų nei pernai.
Lietuva itin suinteresuota plėtoti prekybos ryšius su JAV ir mėsos produktų srityje. Dėl galimybės į šią šalį eksportuoti lietuvišką mėsą buvo dirbama ne vienerius metus. Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo leidimas eksportuoti mėsos produkciją į JAV. Beje, Lietuva yra pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriai suteikta teisė eksportuoti į JAV avieną ir ožkieną bei jų produktus. O taip pat Lietuva yra tik antra valstybė ES, kuriai suteiktas leidimas į JAV eksportuoti jautieną ir jos produktus.
Maisto produktų eksportas išaugo ir į Europos Sąjungos šalis. Praėjusiais metais buvo gauti leidimai eksportuoti lietuviškus maisto produktus į 12 naujų rinkų visuose pasaulio kontinentuose – Europoje, Azijoje, Afrikoje. Lietuvos produkciją įvertino ir į savo rinką įsileido Brazilija, Argentina, Marokas, Tunisas, Honkongas ir kt. Pagaliau savo duris atvėrė ir milžiniška Kinijos rinka.
Praradimus rytų rinkoje pavyko kompensuoti eksportu į kitas valstybes. Tam prireikė ilgų derybų, atkaklaus diplomatinio darbo. Tačiau šiandien galime teigti, jog Rusijos rinkos netekimas Lietuvos ekonomikos nesužlugdė. Tiesiog turėjome dar vieną rimtą išbandymą ir galimybę įsitikinti, jog versle atsipalaiduoti negalima. Ir kaip yra pasakęs vokiečių filosofas ir rašytojas Friedrichas Nietzsche – „kas mūsų nenužudo, padaro stipresnius“.
Andrius Palionis yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, socialdemokratas