Tad, ką siūlo socialdemokratai? Siūlome, kad nuo 2018 metų liepos 1-osios būtų apmokestinta daugiau nekilnojamojo turto. Tą daryti siūlome trečdaliu sumažinant maksimalią neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertę ir tokiu būdu skatinant atsakingas ir tinkamai pasvertas fizinių asmenų investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurie tą įsigyjamą grindžia didele investicine grąža.
Tačiau išsigąsti, kad beveik kiekvienam nekilnojamojo turto turinčiam žmogui teks mokėti didesnius nekilnojamojo turto mokesčius – nevertėtų. Jei, ką tik prasidėjusioje rudens sesijoje. Seimas šias pataisas priimtų, tada apmokestinta būtų daugiau gyventojų nekilnojamojo turto. Tačiau didžiajai daliai Lietuvos piliečių tokios pataisos įtakos neturės ir nevirs didesniais mokesčiais.
Mūsų pataisoje yra siūlymas atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio tuos gyventojus, nuosavybės teise turinčius gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, žuvininkystės, ūkio, mokslo, inžinerinės, religinės, poilsio paskirties statinių ar patalpų, kurių vertė, neviršija 150 tūkst. eurų.
Taip, 150 tūkst. eurų yra maždaug 32 proc. mažiau negu dabar egzistuojanti apmokestinamoji riba. Priminsiu, kad iki šiol maksimali neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė negalėjo viršyti 220 tūkst. eurų.
Nevertėtų išsigąsti ir žmonėms, kurie augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat auginantiems neįgalius vaikus, jų neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė būtų didinama 30 procentų. Be to, verta prisiminti, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, kad neapmokestinamoji vertė taikoma visiems šeimos nariams. O tai, skirtingai nei mums bando teigti tokių pataisų oponentai, reikštų, kad, pavyzdžiui, trijų asmenų šeima nekilnojamojo turto mokestį mokėtų tik tuo atveju, jei bendras turtas viršytų 450 tūkst. eurų.
Be to, šios pataisos yra kryptingas mūsų rinkimų programos tikslas apmokestinti tik brangų turtą, o šie mokesčiai prisidėtų prie bendros gerovės. Reikia turėti mintyse, kad Lietuvoje tebeauga pajamų nelygybė, o kapitalo grąža iš nekilnojamojo turto nuomos yra didelė, nors pasak ekspertų skaičiavimų, šiais metais ji šiek tiek ir sumenko.
Vis tik, įvairių šaltinių duomenimis, nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose 2011–2016 metais vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu. Tai yra buvo fiksuojamas spartus nuomos kainų augimas, o tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose buvo labai skirtingi. Tačiau net ir nežymiai mažėjanti grąža iš turto neatbaido norinčių investuoti į būsto nuomos segmentą ir, kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, investuotojus gali tenkinti mažesni pelningumo rodikliai vien dėl lūkesčių, kad jų turimo turto vertė augs ateityje.
Kita vertus, jei daug kapitalo turintys piliečiai nekilnojamąjį turtą perka investicijai, tai reiškia, kad jauni, mažiau pajamų turintys žmonės turės daugiau skolintis ir mokėti brangiau, kad įpirktų bazinius poreikius tenkinantį būstą. Ir jei ta kainą pasirodys per didelė ir neįkandama, tokie žmonės gali net pasirinkti emigraciją.
Nepamirškime ir 2008-ųjų, kai per pasaulį nusirito krizė. Jos padarinius dalis mūsų žmonių jaučia iki šiol, kai, tuo tarpu, jos priežasčių esame linkę nebeprisiminti? Bet įsiklausykime, ką praėjusį mėnesį pasakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas? „Išanalizavome 2016 m. ir pamatėme, kad metų pradžioje būsto kainos augo maždaug 3 proc., o metus baigėme beveik su 9 proc. augimu. Dar nereikia kalbėti apie sprogstantį burbulą, bet temperatūra nekilnojamojo turto rinkoje kyla“, – sakė Vitas Vasiliauskas, pridurdamas, kad spredimai šiuo klausimu galimi lapkričio mėnesį.
Mūsų pataisos gali būti puikia prevencine priemone, siekiant išvengti naujo burbulo ir krizės.
Be to, jei jau prakalbome apie kapitalą ir jo apmokestinimą, vertėtų prisiminti ir teisingą ekonomisto Raimondo Kuodžio pastabą, kad Lietuvoje susiformavo dvi ekonomikos, šalyje daug žmonių, kurie yra nepelnytai turtingi ir nepelnytai neturtingi, mat vieni moka 55 proc. mokesčių, kiti – apie 4 proc. Tai lemia mažą biudžetą, todėl negalime tinkamai finansuoti biudžetinio sektoriaus. Mokytojai, policininkai, medikai, dėstytojai gauna itin mažus atlyginimus, todėl ištisi sektoriai išsigimsta: plinta korupcija arba krinta kokybės lygis. Viską vainikuoja bendras neteisingumo jausmas ir milžiniškas emigracijos lygis.
Todėl apmokestindami nekilnojamąjį turtą labiau, artėtume teisingesnio mokestinių prievolių paskirstymo ir stabilesnės ekonomikos link. Juk mūsų šalyje yra tokio turto, kuris yra įgytas iš neapmokestintų pajamų. Tad būtų teisinga apmokestinti ir jį. Be to, skirtingai nei pajamas, nekilnojamąjį turto taip lengvai nenuslėpsi.
Antra vertus, pagalvokime ir apie mokesčių esmę ir jų kuriamą naudą visuomenei. Užsienio šalių praktika rodo, kad nekilnojamojo turto mokesčiai yra didžiulis pajamų šaltinis savivaldybėms. O mūsų savivaldai ir jos gyventojams tikrai nepakenks daugiau pinigų, kad ir viešajai infrastruktūrai gerinti ar sveikesnei aplinkai kurti.
Andrius Palionis yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas.
