Pačią „blockchain“ technologijos idėją grupė mokslininkų pristatė dar dešimto dešimtmečio pradžioje, tačiau didžiausią populiarumą jai pelnė 2009 metais Satoshi Nakamoto vardu pasivadinęs asmuo ar asmenų grupė pritaikę ją skaitmeninės kriptovaliutos „bitcoin“ sukūrimui. Vis dėlto tai nereiškia, kad akimirksniu išpopuliarėjusi technologija tik tam ir skirta. Mokslininkai jau dabar ieško įvairesnių „blockchain“ technologijos pritaikymo būdų, o viešojo valdymo sistemos galėtų būti vienas iš jų.
Tad kaip įmanoma pasitelkus „blockchain“ technologijas patobulinti viešąjį administravimą ir viešąsias paslaugas? į „blockchain“ informacinių blokų grandinę patekę įrašai koduojami ir skaidomi į decentralizuotą tinklą, todėl nebelieka vieno centrinio informacijos saugotojo registro. Kiekvienas įrašas ir jo dalis turi savo registraciją ir informaciją, kas, kada, ir kaip jį įvedė, kokia yra įrašo dalių kombinacija. Šis įrašas ne tik užkoduojamas, bet ir išskaidomas bei kopijuojamas tarp gausybės saugojimo vietų. Tai reiškia, kad įrašą koreguojančiam asmeniui reikalingas specialus „raktas“, kuris sutikrinamas su decentralizuotame tinkle pasklidusia informacija, ir apie tai bus įrašyta informacija į visus decentralizuoto tinklo kompiuterius. Šios operacijos negali atlikti asmuo, neturintis tam teisių, nes tinklas automatiškai atmes „raktą“ kaip nepatikimą.
Pritaikius šį technologinį principą galima užtikrinti ne tik duomenų saugumą, bet ir skaidrumą, nes informaciją nesudėtinga patikrinti jos nekeičiant. Tad „blockchain“ technologija galėtų būti pritaikyta administracinių paslaugų teikimo srityje. Pavyzdžiui, siekiant patikrinti informaciją apie viešųjų pirkimų dalyvį ir tinkamai pritaikius „blockchain“, nebereikėtų užsakinėti pažymų iš Registrų centro arba Valstybinės mokesčių inspekcijos. „Blockchain“ technologija galėtų būti pritaikyta ir viešojo administravimo institucijose diegiant „vieno langelio“ principą.
Tikėtina, kad modernizuotose srityse didėtų skaidrumas, informacijos pasiekiamumas, administracinių paslaugų teikimo kokybė. O kokią įtaką „blockchain“ turėtų dirbantiems viešajame sektoriuje? Greičiausiai technologijų pritaikymas drastiškai nesumažintų valstybės tarnautojų skaičiaus ar jų reikalingumo, tiesiog keistųsi darbuotojų funkcijos ir tuo pačiu atsirastų naujų kompetencijų poreikis.
Jau galime rasti „blockchain“ pritaikymo gerųjų patirčių. Tarkim, Švedijoje šis principas taikomas nekilnojamo turto registre. Paryžiaus savivaldos administracija ieško sprendimų, kaip socialinės rizikos asmenis lanksčiau aprūpinti sumaniaisiais kontraktais taikant „blockchain“ technologinius sprendimus. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad viešajame sektoriuje tai kol kas atsargūs pilotiniai projektai, dar tik žengiantys pirmuosius žingsnius. Tačiau yra ir labai ambicingų tikslų. Štai Dubajaus (Jungtiniai Arabų Emyratai) valdžios atstovai deklaruoja, kad jau iki 2020 metų sieks maksimaliai sumažinti administracinę naštą ir gyventojams, ir miesto svečiams, o viešasis valdymas bus labiausiai skaitmenizuotas pasaulyje panaudojus ir „blockchain“ technologijas.
Tačiau kol kas tai vis dar labiau teorinės prielaidos dėl labai paprastos priežasties. Skaitmenizavimo inovacijos yra labai brangios investicijos. Svarbu gerai pasverti, kur investuoti mokesčių mokėtojų pinigai tikrai duos realią ir apčiuopiamą naudą tiems patiems piliečiams, o netaps tik neefektyviu viešojo administravimo mados atgarsiu.
Doc. dr. Andrius Stasiukynas yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius, Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos vadovas.
