Šiandien prie Seimo susirinkę kailininkai ir jų palaikytojai minėjo ne vieną argumentą, kodėl jų verslas turi likti, dažnai pristatoma priežastis: „o kas čia tokio? Juk audinė ar šinšila yra tas pats, kas višta, karvė, kiaulė ar šamas“. Turiu pasakyti, kad tai nėra tiesa, o dėl to mes susiduriame su svarbiomis etinėmis dilemomis.
Pirmoji etinė dilema yra susijusi su žvėrininkystės verslo tikslu - kailiu. Kailis šių dienų pasaulyje nebėra pirmo būtinumo prekė. Tai nėra tas pats, kas vištos, kiaulės ar jaučio auginimas maisto tikslu. Kailis yra prabangos prekė, kurio atsisakę galime gyventi be jokio diskomforto, be jokio realaus kasdienio gyvenimo pokyčio. Tai yra esminis skirtumas nuo gyvūnų auginimo maisto tikslais. Gyventi be mėsos žmonijai būtų sudėtinga, o štai be kailių išgyventumėme be jokių problemų. Taigi, kailis nėra pirmo būtinumo prekė. Tai yra prabangos produktas.
Antroji etinė dilemą susijusi su kailiams naudojamų žvėrelių domestikavimo problema. Kailininkai sako: „audinė yra prijaukintas naminis gyvūnas“. Vėlgi, tas pats, kas višta. Taip nėra, nes višta yra vienas pirmųjų žmogaus prijaukintų gyvūnų. Išskirtiniam žmogaus ir vištos ryšiui yra mažiausiai 5000 metų. Tuo tarpu pirmosios lapės ir audinės buvo pradėtos nelaisvėje auginti tik XIX amžiuje. Lietuvoje pirmasis šį žiaurų verslą eksperimento tikslais pabandė Tadas Ivanauskas tarpukariu, o didesnis ūkis atsirado tik sovietmečiu.
Audinės nėra domestikuotas gyvūnas. Tai yra visiškai laukinis žvėris, kurį kailininkai patalpina į jam visiškai neįprastas gyvenimo sąlygas. Vien jau tai šiam laukiniam gyvūnui sukelia skausmą, psichologinį diskomfortą, keičia jo natūralią elgseną ir fiziologiją. Pats bandymas auginti audines ir kitus nedomestikuotus gyvūnus garduose tokiomis, sąlygomis, kokiomis jie yra auginami, prieštarauja minimaliausiems gyvūnų gerovės standartams. Dėl šios priežasties, kailininkystės verslas negali įgyvendinti jokių gyvūnų gerovės standartų, nes šie gyvūnai nėra išvesti ir prijaukinti gyvenimui nelaisvėje.
Šiandien prie Seimo vykstančiame kailininkų proteste kabojo plakatas: “Kas svarbiau: gyvūnas ar žmogus?”. Šis klausimas, jame esantis žmogaus ir gyvūno
supriešinimo poskonis rodo kailininkų požiūrį. Jų nuomone, žmogui išnaudoti gyvūnus ir aplinką yra natūralu bei teisinga. Su šiuo požiūriu visiškai nesutinku ir nesutikti labiausiai turi tie, kurie save laiko krikščionimis. Šventajame Rašte sakoma: “Žmonių ir gyvūnų likimas toks pat. Vienas miršta kaip ir kitas. Visi jie turi tą patį gyvybės kvėpavimą. Žmonės neturi pranašumo prieš gyvūnus. Visas gyvenimas eina į tą pačią vietą. Visa gyvybė kyla iš žemės, ir visa tai grįžta į žemę”. Taigi toks supriešinimas yra daugiau nei amoralus.
Galiausiai apie verslą. Šiandien Seimas apsispręsdamas priimti šį įstatymą ištiesia ranką kailininkų verslui, kadangi yra skiriamas dosnios kompensacijos netektoms pajamoms padengti, darbuotojų socialinei apsaugai ir fermų infrastruktūrai demontuoti. Kompensacijos mehanizmas yra dosnus ir tinkamas, nes, reikia pripažinti, šis verslas pamažu miršta. Vis daugiau rūbų gamintojų ir žmonių atsisako kailių, todėl kailininkystės pabaiga yra tiesiog neišvengiama.
Kompensacijos mehanizmas yra dosnus ir tinkamas, nes, reikia pripažinti, šis verslas pamažu miršta.
Svarbiausia, kad kailininkystė mūsų kraštus pasiekė sovietinės sistemos dėka. Tai yra sovietmečio palikimas. Šiandienos kailininkystės verslas gyvena iš pajamų, kurias gauna parduodama kailius ne į Europą, o į tą patį sovietmečio dvoku persmelktą, autoritarinį pasaulį - Rusiją ir Kiniją. Šalis, kuriose žmogaus, gyvūnų ir gamtos išnaudojimas yra sistemos dalis. Galbūt todėl šiandien prie Seimo protestuojantys kailininkai yra pasidabinę sovietinių čekistų uniformomis.
Užbaikime kailininkystę Lietuvoje visiems laikams.
Kailininkai jums sako: neauginsime mes, augins rusai ir kinai, ar dėlto geriau gyvens Lietuva? Ne viskas šiam pasaulyje yra sveriama finansine nauda. Tai, kad kiti elgiasi blogai, nereiškia, kad mes, turime eiti tuo pačiu keliu. Esame krikščioniškos civilizacijos dalis, kurioje visados buvo puoselėjama moralės viršenybė prieš pragmatinius interesus.
Dėl šios priežasties, palaikau šią iniciatyvą ir raginu visuomenę ir kitus savo kolegas susimąstyti apie tą patį – apsaugokime tuos, kurie apsiginti negali. Užbaikime kailininkystę Lietuvoje visiems laikams.
Džiaugiuosi, kad įstatymo projekto svarstymo etape draudimas sulaukė didžiulio palaikymo. Net 79 Seimo nariai balsavo už. Dabar projektas bus derinamas su Europos Komisija ir tikimės sėkmingo jo priėmimo rudens pirmoje pusėje.
