Ž.Pinskuvienei, žinoma, tai labai nepatiko. Nenorėdama likti skolinga, gegužės 3 d. LNK KK2 laidoje Š. Černiauską ji apkaltino reketu ir šmeižtu, kadangi jis „yra eilinis pilietis, renkantis su skambiom antraštėm iš žmonių pinigus”, „tai galima pavadinti – legalus reketas iš žmonių, su skambiom antraštėm ir šmeižiančia informacija”. Merė ne kartą tyrimą „Jonas ir generolas“ vadino pasaka, taip siekiant visuomenei sudaryti melagingą įspūdį, neva tyrimo turinys buvo išsigalvotas.
Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas Š.Černiauskas, kaip eilinis pilietis, kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės tarybos etikos komisiją. Ir kas atsitiko toliau?
Gegužės 1 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos posėdyje vyko numatytas šio etinio klausimo svarstymas. Kadangi komisijoje dominuoja lojalieji, komisijos sprendimas – etikos Ž.Pinskuvienė nepažeidė, nes KK2 laidoje kalbėjo kaip eilinė pilietė, o ne merė.
Tiesa, etikos sergėtojai neva nepastebėjo, kad toje pačioje laidoje ji buvo pristatyta kaip Širvintų rajono merė ir pati ne kartą tvirtino, kad ji visą parą esanti merė ir tarnaujanti žmonėms... Bet nieko nuostabaus, nes Širvintų etikos komisijoje juk gali būti pasmerkiami tik opozicijos atstovai, jokiu būdu ne merė.
Taigi, viskas vyko pagal Ž.Pinskuvienės politikos etikos vadovėlį. Ir tai tik vienas iš daugelio Širvintų politinio gyvenimo epizodų nuo tada, kai 2015 metais rajono mere tapo Ž.Pinskuvienė.
Neįmanoma pamiršti tokių ryškių jos politinės biografijos faktų kaip balsų pirkimas 2015 metų merų ir 2012 metų Seimo rinkimuose. Priminsiu, kad 2015 m. Vyriausioji rinkimų komisija padarė išvadą, kad, vykstant pakartotiniams rinkimams į Širvintų rajono mero pareigas, buvo perkami balsai būtent už tuometinę Darbo partijos kandidatę į Širvintų rajono merus Ž.Pinskuvienę. Tuomet ji tiesiog pakartojo savo pačios jau sukurtą precedentą – juk 2012 m. lapkritį pagal Darbo partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje išrinkta į Seimą, Ž.Pinskuvienė galiausiai į jį nepateko taip pat dėl balsų pirkimo.
Tada, 2015-aisiais, galiausiai atsisėdusi į Širvintų rajono mero kėdę, Ž.Pinskuvienė be skrupulų įvykdė „didžiąją reorganizaciją“, atleisdama nemažai savivaldybės darbuotojų. Ir atleido neteisėtai, kaip vėliau pripažino teismas, o iš savivaldybės biudžeto, visų širvintiškių mokėtojų sąskaita, tiems žmonėms reikėjo atseikėti nemažai pinigų už blogus merės sprendimus.
Pernai Ž.Pinskuvienė nesėkmingai bandė įgyvendinti švietimo ir ugdymo įstaigų reformą. Kodėl jai nepavyko? Ji nei pasitarė su vietos bendruomene, nei išgirdo jos nuomonę. Reforma be bendruomenės pritarimo neįvyko – teismas ją atšaukė.
Taigi, dabartinės Širvintų merės politinės etikos suvokimas varijuoja nuo balsų pirkimo iki žurnalistų šmeižimo ir nuolatinio Širvintų gyventojų balsų ignoravimo. Ž.Pinskuvienė save bando reprezentuoti kaip sėkmingą ir efektyvią merę, bet jos sėkmei ir efektyvumui nuolat trukdo būtent politinės etikos ir demokratinės politinės kultūros trūkumas.
Ne kartą pabrėžiau, kad dabartinei Širvintų merei labai trūksta supratimo, kaip veikia demokratinė sistema nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu. Nesupranta ji akivaizdžiai, ir kaip veikia laisva žiniasklaida laisvoje valstybėje.
Pati Ž.Pinskuvienė veikia kaip kokio sovietinio kombinato direktorė, kuri viską sprendžia ir prieš kurią dreba pavaldiniai, o ne kaip Europos Sąjungos demokratinės valstybės, kur turėtų vyrauti labiau horizontalus valdymas, miesto merė.
Kitą pavasarį vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Aš labai tikiuosi, kad Širvintose nepasikartos liūdna 2015 m. mero rinkimų istorija, kai VRK pripažino Ž.Pinskuvienę pirkus rinkėjų balsus.
Per ateinančius rinkimus ji pretenduoja tapti elitinio Lietuvos merų, vadovaujančių savo savivaldybėms daugiau nei dvi kadencijas, klubo nare. Šiam klubui daugiausia priklauso iš pirmo žvilgsnio pakankamai efektyvūs, bet, deja, turbūt nepakankamai skaidrūs merai, kurių prisibijo net gyventojai. Pavyzdžiui, kaip Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, mero kėdėje sėdintis nuo 2000 metų! Ne veltui Vilniaus meras Remigijus Šimašius neketina kandidatuoti į šį postą trečią kartą...
Neginčijama išimtis šiame neformaliame prestižiniame klube yra Birštono merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė, vadovaujanti kurorto valdžiai nuo 2008 metų. Birštonas tvarkosi puikiai ir lygiomis konkuruoja su tais pačiais Druskininkais ir kitais šalies kurortais. N. Dirginčienė yra griežta merė, reikli sau, savo pavaldiniams ir bendruomenei. Tačiau ar kas nors girdėjo bent gandų apie korupciją Birštono merijoje per keturiolika šios socialdemokratės valdymo metų?
Tačiau grįžtu prie Širvintų atvejo. Daugiakadencinis valdymas nėra savaiminė blogybė, bet be politinės etikos ir demokratinės politinės kultūros jis turi sovietinio palikimo efektą. Tokios miestų, rajonų savivaldybės tampa tarsi mažomis autoritarinėmis valstybėlėmis, kunigaikštystėmis, kur viską sprendžia vienas žmogus, kurio beveik visi bijo.
Ir ką tai mums primena?... Kalbama, kad ilgalaikiai autokratai praranda realybės nuovoką... Vienas Ž.Pinskuvienės valdymo bruožas – begalinis siekis būti už viską ir visur atsakingai. Pavyzdžiui, savivaldybės taryboje ji visada dėmesio centre – ir klausia, ir atsako už visus. Tarsi Rusijos generolai, kurie eina į priešakines fronto linijas vietoj to, kad užduotis patikėtų žemesnio rango karininkams.
Žinoma, viską laisvuose demokratiniuose rinkimuose sprendžia rinkėjai, kurie neretai įtiki, kad geresnio už vietinį kunigaikštį neišrinks. Tačiau nepakeičiamų nėra. Aš tik labai viliuosi, kad per 2023 metų tiesioginius merų rinkimus politinės kultūros ir etikos kartelė Širvintose bus žymiai pakelta.
