Kaip ir visoje šalyje, Radviliškio rajone mažėja gyventojų: išvažiuoja jaunimas, jaunos šeimos įsitvirtina didesniuose miestuose ar užsienyje. Vis dėlto lieka žmonių, kuriančių Lietuvą, atliekančių kasdienius darbus: dirbančių derlingas žemes regionuose, besimokančių, mokančių mokesčius valstybei.
Lietuvoje yra regionų, kurie jau daug metų nėra nei probleminiai, nei tiksliniai, tad paramos jiems, regionų politikos formuotojų iš Vilniaus nuomone, visai nereikia arba reikia mažiau. Pavyzdžių toli dairytis nereikia, pažvelkime vien į daugiabučių namų modernizavimo programą. Ji įgyvendinama visoje šalyje ir visuose renovuojamuose namuose gyvena Lietuvos piliečiai – Naujosios Akmenės, Radviliškio, Vilniaus, Zarasų ir t. t. gyventojai. Tačiau man neaišku, kodėl vieniems valstybė padengė 70 proc. daugiabučių namų modernizavimo išlaidų, o kitiems – tik 40 procentų.
Mūsų valstybėje, manau, nėra regionų politikos. O juk žmonės visur vienodi, jiems visiems reikia ir sutvarkytų gatvių, ir vandentiekio, ir sporto aikštelių, ir socialinių būstų. Nesuprantu, kodėl toms savivaldybėms, kurios neturi skolų ir bando pačios tvarkytis, nešvaisto, o protingai formuoja savo biudžetą ir dar sugeba sutaupyti, nelieka galimybės pasinaudoti įvairiomis Vyriausybės programomis.
Radviliškio rajono savivaldybės projektai nebuvo finansuojami Probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metų programos lėšomis. Šio rajono savivaldybė nepateko ir į vidaus reikalų ministro patvirtintą tikslinių teritorijų, kurios 2014–2020 metais sulauks per 100 mln. eurų paramos, sąrašą.
Nesuprantu, kodėl toms savivaldybėms, kurios neturi skolų ir bando pačios tvarkytis, nešvaisto, o protingai formuoja savo biudžetą ir dar sugeba sutaupyti, nelieka galimybės pasinaudoti įvairiomis Vyriausybės programomis.
Pabrėžiu, kad tikrai nesiekiu, jog mūsų rajonas būtų pripažintas probleminiu vien tam, kad būtų gauta Europos Sąjungos parama vienam ar kitam projektui. Tačiau norėtųsi palinkėti stiprios politinės valios tiems, kurie skirsto žmones pagal jų gyvenamąją vietą. Taip pat derėtų vadovautis protingumo principu, siekiant sumažinti socialinius ir ekonominius regionų skirtumus. Savo žmonių valstybė neturėtų skriausti.
Vis dėlto 2015-ieji Radviliškio rajono savivaldybei buvo sėkmingi. Svarbiausia, kad jie baigti be skolų, biudžeto pajamų surinkta daugiau, nei planuota. Mūsų savivaldybės skola bankams yra viena mažiausių šalyje, palyginti su kitomis. 2015 metų biudžeto likutis bus panaudotas paskolai padengti ir naujoms investicijoms.
Didžiausios šių metų investicijos yra Radviliškio miesto baseino statyba, Šeduvos stadiono įrengimas, Radviliškio miesto kultūros centro aplinkos tvarkymo darbai, Baisogalos kultūros namų atnaujinimas, Vaižganto stadiono rekonstrukcija, Radviliškio miesto Aušros aikštės ir gatvių šalia jos rekonstrukcija.
Nors planai dideli, finansinės galimybės yra ribotos, todėl kartais pasijuntu tarsi lobių ieškotojas. Varstau vienos, kitos, trečios ministerijos duris, ieškodamas galimybių gauti lėšų ir miesto aikštės sutvarkymo projektui, ir gimnazijai atnaujinti, ir sporto komplekso statybai. Tiesa, pastangos nenueina perniek, ir Radviliškio rajono gyventojai įvertina vykdomus darbus.
Matydama, kad valstybės lygiu nepakankamai finansuojama policija ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, bei žinodama, jog gyventojų saugumo užtikrinimas – viena savivaldybės funkcijų, Radviliškio rajono savivaldybės taryba joms kasmet skiria nemažai lėšų.
Šie pinigai naudojami policijos automobilių nuomai, degalams, prevencinėms programoms vykdyti. Naudodama skiriamas lėšas, policija į gatves gali išleisti daugiau budinčių ekipažų, vykdyti saugią aplinką formuojančias programas, organizuoti įvairias akcijas saugaus eismo, viešosios tvarkos palaikymo srityse.
Už minėtas lėšas ugniagesiai įsigyja gelbėjimo darbams ir gaisrams gesinti reikalingos įrangos bei priemonių. Apmaudu, kad gavus du naujus, modernius gaisrinius automobilius, ima trūkti lėšų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos garažams renovuoti, nes į senuosius šie automobiliai paprasčiausiai netelpa. Ir vėl „ieškau lobio“, kad būtų galima renovuoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatą, o iš jo žmonių ir jų turto gelbėti galėtų išvažiuoti nauji ugniagesių automobiliai.
Nelikus valstybės finansavimo, Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis įsigyjami ir išlaikomi vieno mygtuko pagalbos įrenginiai. Iš viso Radviliškio rajone žmonėms bus išdalyta 32 pagalbą padedantys išsikviesti įrenginiai. Mano manymu, tokie įrenginiai labai reikalingi ne tik vienišiems senoliams, bet ir socialinės rizikos, smurtaujančių asmenų šeimų, kuriose auga daug mažamečių vaikų, nariams.
Esame Lietuvos savivaldybių asociacijos nariai, tad džiaugiamės, kad savivaldybėms bus sudarytos sąlygos panaudoti praėjusiais metais nepanaudotą pajamų dalį trumpalaikėms paskoloms padengti arba, jų nesant, kitoms reikmėms.
Be to, numatyta savivaldybėms papildomai skirti dotacijas siekiant užtikrinti nuosavą indėlį, kuris būtinas savivaldybėms įgyvendinant projektus iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų lėšų. Šis sprendimas tikrai palengvins biudžeto naštą.
Mano manymu, Lietuvai būtina aiškiai išdėstyta regionų plėtros vizija, kurioje būtų įvardyta, kokius regionus norime matyti. Ši vizija turėtų būti susieta su kitų sričių, pavyzdžiui, investicijų, verslo, turizmo, susisiekimo plėtros programomis. Galbūt tuomet nebereikės eiti „ieškoti lobių“, o pakaks atsiversti vieną iš valstybės programų ir joje rasti eilutę, tinkamą mūsų rajono žmonėms.
Antanas Čepononis yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, TS-LKD narys
