Pirmadienį skambinau Estijos premjerui T. Roivui pasveikinti jį su sėkmingais rinkimais į Parlamentą. Taip pat ir su rekordiškai sėkmingu internetiniu balsavimu. Iš maždaug devynių šimtų tūkstančių Estijoje balso teisę turinčių piliečių net 176,5 balsavo elektroniniu būdu.
Kaip ir praėjusį rudenį, T.Roivas man pažadėjo, jog estai tikrai padės Lietuvai, pasidalins patirtimi diegiant e.balsavimo sistemą savo šalyje. Jie įrodė, kad e.balsavimo saugumo klausimus, dėl kurių taip baiminamasi čia, Lietuvoje, galima išspręsti.
Sakau tai ne Estiją reklamuodamas, o norėdamas parodyti, kaip gali būti paprasta ir patogu atlikti pilietinę pareigą. Dvi minutės. (http://goo.gl/HN0rNH).
T.Roivas man pažadėjo, jog estai tikrai padės Lietuvai, pasidalins patirtimi diegiant e.balsavimo sistemą savo šalyje. Jie įrodė, kad e.balsavimo saugumo klausimus, dėl kurių taip baiminamasi čia, Lietuvoje, galima išspręsti.
Interneto karta
Pasaulis keičiasi. Technologijos žengia į priekį sparčiau nei bet kada. Sąskaitas jau galime apmokėti internetu, o ne stovėti eilėse banke. Apsipirkinėjame internetinėse parduotuvėse, oficialius dokumentus tvarkome e.valdžios portale.
Kodėl negalime būti verti pasirinkimo tarp balsavimo nustatytą dieną nustatytoje apylinkėje ar elektroninio balsavimo? Juk ne vienam smagu būtų atiduoti balsą už pasirinktą kandidatą nekeliant kojos iš namų, prie kompiuterio su kavos puodeliu rankoje.
Taip, visada bus žmonių, kuriems maloniau pasimatuoti kostiumą parduotuvėje ar išsiimti grynųjų pinigų. Taip, daug žmonių (ir aš pats) švente vadina dieną, kai gali nueiti prie balsadėžės ir atiduoti savo balsą už šalies ateitį.
Kai kas tai vadina galimybe pasižiūrėti nuotaikas, kitiems – tai pramoga, tretiems – apskritai vienintelė proga tą savaitgalį pabendrauti. Tačiau turime suprasti, kad šiandieniniame informaciniame amžiuje vis daugiau ir daugiau žmonių nori valdžios veiklos efektyvumo, skaidrumo ir prieinamumo. Taip pat ir ją renkant.
Ryšys su piliečiais?
Diskutuojama, kaip grąžinti į Lietuvą emigravusius. Kalbame apie tai, kad reikia užtikrinti, kad Lietuvoje būtų galimybės dirbti ir uždirbti, kad čia būtų lengva vystyti savo verslą, kad bet kokį darbą dirbantis žmogus jaustų pagarbą, ir panašiai.
E.balsavimą matau kaip vieną iš greičiausių būdų padėti užtriktinti laikinai išvykusių piliečių ryšį su Tėvyne. Padėti jausti, kad jie gali prisidėti prie pokyčių šalyje, prisidėti prie Lietuvos demokratijos stiprėjimo.
Dirbdamas Briuselyje bendrauju su daugeliu tautiečių. Visa Lietuva praėjusią savaitę turėjo galimybę balsuoti savivaldos rinkimuose. Tačiau Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę, bet užsienyje studijuojantys, atvažiavę laikinai dirbti ar tiesiog tuo metu keliaujantys liko lietuviškos demokratijos užribyje.
Per paskutinius parlamento rinkimus iš 1 milijono užsienyje gyvenančių lietuvių balsavo vos keliolika tūkstančių.
Per paskutinius parlamento rinkimus iš 1 milijono užsienyje gyvenančių lietuvių balsavo vos keliolika tūkstančių.
Dėl įvairių priežasčių daugeliui balsuoti užsienyje sudėtinga. Kai kurie neturi kur; kitiems yra labai toli iki Lietuvos atstovybės, ypatingai JAV ar Australijoje; dalies galinčių balsuoti laiku nepasiekia laiškai.
Šie lietuviai geriausiu atveju sekė diskusijas socialinėje medijoje, žiūrėjo TV laidas ar naršė žinių portaluose. Bet turimą balsą jie praranda. Ar galime paskatinti žmones grįžti, jei jie net neturiu galimybių prisidėti prie šalies valdymo? Ar tai ryšys su savo piliečiais?
Palankios sąlygos saugumui užtikrinti
Svarstoma, ar e.balsavimas yra pakankamai saugus. Yra technologijos, kurios gali padėti užtikrinti saugumą ir šios sistemos patikimumą. Tai aptariau ir su Estijos premjeru T.Roivu, kuris prieš dešimt metų buvo vienu iš e.balsavimo projekto Estijoje kūrėjų.
Jis pažadėjo partnerystės pagrindu Lietuvai perduoti e.balsavimo technologijas ir pasidalinti patirtimi IT saugumo srityje. Pasitikėjimą estų išmanymu šioje srityje padidina faktas, kad Taline veikia NATO kibernetinio saugumo kompetencijų centras. Estija buvo pasirinkta kuriant ES „eu-LISA“ agentūros centrą, kuris valdo Šengeno ir kitas svarbias ES duomenų bazes.
Be to, ir Lietuvoje matau teigiamų pokyčių, kurie leidžia tikėtis, jog diegti saugų e.balsavimą Lietuvoje dabar yra palankiausios sąlygos. Vienas jų yra prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva veiklą pradėjęs Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Karo akademijoje. Dėmesį patraukia rezultatyvias pertvarkas dėl e.saugumo organizuojantis VRM ministras Saulius Skvernelis.
Istorinis šansas pasikeisti
Lietuvoje nuolatos pasigirsta abejonių savimi – nesugebėsime, nepadarysime. Tikrai sugebėsime, tikrai padarysime.
Esame sparčiausią pasaulyje internetą turinti šalis. Sustiprinome darbą kibernetinio saugumo srityje. Didžiuojamės veržliais internetiniais verslais, gabiais „appsų“ kūrėjais. Tikrai turime galybę labai protingų ir technologijose nardančių specialistų, dėl kurių Lietuvoje įsikūrusi ne viena tarptautinė technologijų ir skaitmeninių paslaugų srityje dirbanti bendrovė (tiesa, specialistų verslui jau ima stigti, bet tai kita tema).
Pirmas žingsnis žengtas – vasario pradžioje Vyriausybė pritarė balsavimo internetu įteisinimui. Įstatymas pateiktas Seimui. Lietuva turi istorinį šansą pasikeisti. Istorinį šansą paskatinti balsuoti ir sudaryti galimybes visiems piliečiams spręsti dėl valstybės valdymo, kad ir kur jie tuo metu. Istorinį šansą išsiskirti Europoje ir eiti koja kojon su skaitmeninėje rinkoje veikiančiais lyderiais.
Antanas Guoga yra Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas
