Kodėl ES vis dar nesidera su Rusija dėl energetinių išteklių tiekimo ir kainų kaip vienas blokas? Kada tiksliai tai pradėsime daryti? Šiuos klausimus keliu kandidatui į Europos Komisijos vadovus Jeanui-Claude'ui Junckerui, reikalaudamas imtis konkrečių bei skubių veiksmų dėl bendros energetikos rinkos.
Kryptis ES prioritetų sąrašui
Kitą savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl kandidato į Europos Komisijos vadovus J.C.Junckero. Politinės frakcijos formuluoja savo klausimynus kandidatui brėždamos būsimos kadencijos darbo gaires.
Privalome kelti bei inicijuoti ir „nepatogius“ klausimus – žmonės turi labiau pasitikėti ES ir matyti šios europinės bendruomenės realų poveikį. Turime tiesiai įvardyti, kad tasai ES dokumentuose minimas „nepatikimas energetikos išteklių šaltinis“ yra būtent Rusija. Tai tapo dar akivaizdžiau Ukrainos įvykių kontekste. Privalome su tokiu nepatikimu šaltiniu derėtis vienu balsu.
Todėl Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu ketinu reikalauti kandidato į Europos Komisijos vadovus parengti aiškų planą ir nustatyti konkrečią datą, kada ES vienu balsu derėsis su Rusija ir baigs švaistyti šalių-narių piliečių pinigus. Kiek dar milijardų reikia iššvaistyti, kad pradėtume matyti problemos šaknis ir darytume žingsnius?
Ketinu reikalauti kandidato į Europos Komisijos vadovus parengti aiškų planą ir nustatyti konkrečią datą, kada ES vienu balsu derėsis su Rusija ir baigs švaistyti šalių-narių piliečių pinigus.
Mes, ES, privalome reformuoti bendrą energetikos rinką, užtikrinti stabilų ir saugų dujų bei naftos tiekimą mūsų piliečiams ir rinkoms. Neabejoju, šis klausimas turi būti vienas pagrindinių prioritetų ne vien tik dėl ekonominės logikos. Pasikartosiu – įvykiai Ukrainoje aiškiai parodė, kas yra kas.
Derybose po vieną – itin aukštos kainos
Turiu pabrėžti, kad mūsų, kaip šalių bloko, ligšiolinis nesugebėjimas derėtis vienu balsu su trečiosiomis šalimis – pvz., Rusijos bendrove „Gazprom“ – iš karto reiškia aukštesnes energetikos kainas atskirų šalių ES piliečiams. O tai silpnina ir bendrąsias ES užsienio politikos pozicijas.
Rezultatų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Didelės įmonės, kurios veikloje gamybos kaštų didelę dalį sudaro dujų ištekliai, vadovas juk nesiunčia kiekvieno departamento vadovo derėtis atskirai. Turi būti paskirtas vienas atstovas derėtis įmonės vardu. Kitaip rizika gauti nepalankias kainas ir pralaimėti konkurencinėje kovoje auga kaip ant mielių. O atskiros ES šalys, ypač Baltijos šalys, tokiu būdu jau prarado milijonus.
Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad antrąjį 2013 m. ketvirtį prie Lietuvos sienos dujos kainavo apie 418 eurų (1443 Lt). Latvijos gyventojai tuo metu mokėjo apie 379 eurus (1308 Lt), estai – 376 eurus (1298 Lt). Pagal šios ataskaitos statistiką Baltijos šalys ir Čekija už dujas moka brangiausiai visoje ES.
Aš nenoriu, kad gyventojai be vieningų derybų ateityje prarastų ir milijardus. Aš noriu, kad jie tuos milijardus sutaupytų ir investuotų į kitas sritis.
Reikalinga data
Prieš kelis mėnesius lankydamasis Lenkijoje kandidatas į Europos Komisijos vadovus J.C.Junckeras rinkiminiame susitikime pasisakė Lenkijos vadovui Donaldui Tuskui šimtu procentų palaikąs ES bendras derybas dėl energetinių išteklių. Tačiau po rinkiminio vizito į daug balsų turinčią šalį ši idėja kandidato į europinės bendruomenės vadovus nėra aktyviai aptariama.
Tad, pone Junckeri, ar ES veiks kaip vieninga rinka? Jeigu taip, kada? Mūsų piliečiams reikalinga data!
Antanas Guoga yra Europos Parlamento narys
