Antanas Nesteckis: Rūpestingas socialdemokratų vyriausybės biudžetas

Žinoma, konservatoriai, ypač jų lyderis, buvęs premjeras Andrius Kubilius, kaip ir kiekvienais metais, kuomet socialdemokratai – valdžioje, ir Seimui teikiamas jų vadovaujamos vyriausybės parengtas biudžetas, užsispyrusiai laikosi savo tradicijos. Kad ir koks geras būtų socialdemokratų biudžetas, konservatoriai tam prieštaraus iki paskutiniųjų, kad tik „žaistų gerą opoziciją“.

Kasdien bandys kritiką ištransliuoti per žiniasklaidą, kas savaitę rengs spaudos konferencijas apie tai. Tačiau opozicijos kritika, ypač tokiu svarbiu klausimu, kaip valstybės biudžetas, turi būti konstruktyvi ir subalansuota.

Kokie 2015 metų Lietuvos biudžeto pranašumai ir stiprybės? Dar kartą pabrėšiu – daugiau socialinės lygybės, daugiau demokratijos, daugiau savivaldos, daugiau švietimo, daugiau nacionalinio saugumo.

Kad ir koks geras būtų socialdemokratų biudžetas, konservatoriai tam prieštaraus iki paskutiniųjų, kad tik „žaistų gerą opoziciją“.

Be to, jei konservatorių-liberalų vyriausybė 2008-2012 metais nebūtų vykdžiusi perdėtai austeriškos ir arogantiškos antikrizinės politikos, kuomet dėl antikrizinių priemonių labiausiai nukentėjo skurdžiausiai gyvenantys ir socialiai labiausiai pažeidžiami žmonės – neįgalieji, vienišos mamos, pensininkai, bedarbiai, dabar mums, socialdemokratams, nereikėtų atitaisinėti jų klaidų, o valstybės biudžetą galėtume žymiai geriau panaudoti Lietuvos žmonių gyvenimo gerinimui.

2015 metais Lietuvai tai atsieis apie 180 mln. litų. Deja, šiandien A.Kubilius dar drįsta aiškinti, kaip jis pats ir jo vadovaujami konservatoriai be galo rūpinasi provincijos žmogumi...

2015 metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 7 974,4 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 8 316,8 mln. eurų (asignavimai viršija pajamas 342,4 mln. eurų). Valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 17 mln. eurų.

Šiuo biudžetu socialdemokratams yra svarbu skatinti ūkio augimą ir tuo pačiu metu mažinti socialinę atskirtį, naikinant nedarbą ir kuriant naujas darbo vietas, didinant žmonių pajamas per minimalaus ir vidutinio mėnesio atlyginimų didinimą bei pensijų kompensavimą. Dėl to patobulintame biudžeto projekte nuo 2015 m. kovo siūloma didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimus (tam reikės 12,6 mln. eurų), minimalią mėnesinę algą siūloma nuo kitų metų liepos 1 d. didinti nuo 300 eurų iki 325 eurų (skaičiuojama, kad tam reikės 14,4 mln. eurų).

Toliau didiname savivaldybių finansinį savarankiškumą. Kartu su šiemet įvestais tiesioginiais merų rinkimais, tai – pakankamai revoliucinis žingsnis, nes po Nepriklausomybės atkūrimo ilgą laiką daugelis Lietuvos nacionalinių vyriausybių nedrįso to padaryti, nes joms trūko pasitikėjimo mūsų savivalda.

Tačiau mūsų savivaldybės stiprėja, o jų gebėjimai tvarkytis savarankiškai ir priartinti politinę valdžią kuo arčiau žmonių tik gerėja. Todėl 2015 m. savivaldybių biudžetams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis didėja 14,5 mln. eurų ir sudarys 72,8 proc. arba 1 020,3 mln. eurų nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės ir savivaldybių biudžetus. Savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti didėja 16,8 mln. eurų.

Daugiau išskirtinio dėmesio 2015 m. biudžete – švietimui ir Lietuvos keliams. 50 mln. litų mokinio krepšelio lėšų papildomai liks švietimo sistemai – nors vaikų skaičius ir mažėjam šios lėšos liks švietimui. O Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) asignavimai didėja iki 200 mln. litų, o nuo 2015 m. sausio 1 d. vietoje 25 proc. numatoma skirti 30 proc. KPPP finansavimo lėšų savivaldybių vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.

Pirmasis Lietuvos biudžetas eurais turi dar vieną ryškų skirtumą nuo ankstesnių (be euro) – žymiai stiprinamas Lietuvos saugumas.

Galiausiai, pirmasis Lietuvos biudžetas eurais turi dar vieną ryškų skirtumą nuo ankstesnių (be euro) – žymiai stiprinamas Lietuvos saugumas: beveik 40 proc. didinamos išlaidos gynybai, siekiant įgyvendinti 2014 m. kovo 29 d. visų parlamentinių partijų susitarimą dėl 2014-2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių tikslų, kuriuo įsipareigoja nuosekliai kasmet didinti lėšas krašto apsaugai, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. BVP.

Didinti biudžetą krašto apsaugai dabartinė vyriausybė yra priversta dėl bendro politinio susitarimo ir geopolitinės situacijos.

Dar 2014-ųjų vasarą socialdemokratų vadovaujama vyriausybė dar šiems metams surado ir krašto apsaugai papildomai skyrė 130 mln. litų. Būtent dėl to bendras šalies gynybos biudžetas 2014 metams šoktelėjo iki 1,1105 mlrd. Lt (t.y., 0,89 proc. BVP). O 2015 metų valstybės biudžeto krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti iki 400 mln. eurų arba 1,466 mlrd. litų. ir turėtų siekti apie 1,1 proc. šalies BVP.

Palyginimui, pateikiu skaičius apie ankstesnių metų finansavimą krašto apsaugai:

Dar primenu, kad konservatoriai su liberalais, atėję į valdžią 2008-ųjų rudenį, krašto apsaugos biudžetą sumažino daugiau nei 250 mln. litų, jam palikdami vos 0,88 proc. BVP. Jiems valdant, Lietuvos gynybos finansavimas ir toliau mažėjo, o paskutiniame jų patvirtintame 2012 metų valstybės biudžete jis siekė vos 0,78 proc. BVP – čia Lietuva buvo autsaiderė tarp Baltijos šalių ir priešpaskutinė NATO.

Konservatoriams, prieš kritikuojant reikėtų neužmiršti, kad naujasis biudžetas kompensuoja jų nevykdytus pasižadėjimus ir padarytus įsiskolinimus.

Todėl nuoširdžiai linkiu opozicijai būti konstruktyvesniems socialdemokratų vykdomos politikos ir siūlomo biudžeto atžvilgiu, o taip pat – objektyvesniems savo pačių klaidoms ir labiau savikritiškiems. Tuomet bus daugiau gerovės mūsų valstybėje, ir Lietuvos žmonės jaus nacionalinės valdžios rūpestingumą ne tik tuomet, kai valdo socialdemokratai.

Antanas Nesteckis yra Seimo LSDP frakcijos narys