Pastarieji itin sparčios plėtros metai biurų srityje lėmė, kad Vilnius pagal vidutinį modernių biurų plotą gerokai sumažino atotrūkį nuo kitų modernių Vidurio ir Rytų Europos miestų. Per 2016–2017 metus Vilniaus biurų ploto pasirinkimą vidutiniškai papildydavo apie 90 tūkst. kv. m ploto naujų biuro patalpų. Šiuo metu modernių biuro patalpų ploto rodiklis, tenkantis vienam sostinės gyventojui, išaugo iki 1,3 kv. metro.
Vilnius šiandien atsilieka nuo Estijos sostinės Talino, kuriame modernių biurų plotas vienam gyventojui siekia apie 1,7 kv. m, bet lenkia kaimynystėje esančią Rygą, kur šis rodiklis sudaro 1 kv. m vienam miesto gyventojui. Žvilgtelėję į didesnius Lenkijos miestus, išvystume panašų vaizdą – Krokuvoje, Vroclave ar Gdanske vienam gyventojui tenkantis modernių biurų ploto rodiklis sudaro 1,4–1,7 kv. metro. Šiame kontekste išsiskiria tik Lenkijos sostinė Varšuva – čia modernių biurų plotas pastebimai didesnis ir sudaro apie 3,1 kv. m vienam gyventojui.
Nors erdvės tolesniam komercinio NT augimui Vilniuje yra, artimiausioje ateityje šis augimas taps nuosaikesnis ir turėtų siekti apie 10 proc. per metus. „Swedbank“ skaičiavimu, 2018–2019 metais modernių biurų plotas šalies sostinėje vidutiniškai išaugs po 70 tūkst. kv. metrų ir bendras šiuolaikinių biurų plotas Vilniuje priartės prie 850 tūkst. kv. metrų ploto.
Šis augimas reiškia, kad neužimtų biuro patalpų plotas Vilniuje po truputį didės. 2017-aisiais vakansijos lygis Vilniaus biuruose sudarė 7 proc., o per šiuos metus jis turėtų padidėti iki 9 procentų. Tai gera žinia biuro patalpų nuomininkams, kurie gali tikėtis, kad nuomos kainos per artimiausius kelerius metus tikriausiai išliks panašiame lygyje. Didesniam neužimtų modernių biuro patalpų ploto sumažėjimui įtakos gali turėti nebent masiškesnė viešojo sektoriaus „migracija“ į naujus biurus.
Kitokios dinamikos galima tikėtis Kaune. Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste modernių biuro patalpų rodiklis šiuo metu sudaro tik apie 0,4 kv. m vienam miesto gyventojui – tai atitinka prieš dešimtmetį buvusią situaciją Vilniuje. Per praėjusius metus bendras modernių biurų plotas Kaune išaugo penktadaliu ir pasiekė apie 128 tūkst. kv. metrų. Per artimiausius metus jų plotas šiame mieste turėtų padidėti apie 70 proc. ir perkopti 200 tūkst. kv. metrų.
Ar Kaunui pavyks išlaikyti tokį augimo pagreitį, priklausys nuo kelių veiksnių. Kol kas pasirašytų išankstinių nuomos sutarčių skaičius yra palyginti nedidelis. Šiais metais sutarta dėl pusės visų naujų biuro patalpų nuomos, o kalbant apie kitus metus − sutartys pasirašytos dėl septintadalio naujų erdvių. Naujos biurų patalpos šiuo metu labiau domina užsienio kompanijų paslaugų centrus, o vietos įmonės dar tik svarsto apie tokias galimybes.
Tad kitas veiksnys, kuris gali prisidėti prie didesnių biurų patalpų bumo Kaune, tai paslaugų centrų plėtra. Šiuo metu Kaune įsikūrę ketvirtadalis visų Lietuvoje veikiančių paslaugų centrų ir juose darbuojasi šiek tiek daugiau negu 2 tūkst. žmonių. Pažvelgus į Vilnių ir kitus didesnius mūsų regiono miestus, kuriuose veikia įvairūs paslaugų centrai, matyti, kad Kaunas dar tikrai nėra išnaudojęs visų galimybių šioje srityje. Šiuo metu Kaune veikiančios įmonės kol kas neįvertina to, ką gali gauti naujos statybos biuruose, o Vilniuje jau matome situaciją, kai modernus biuras yra vienas iš darbuotojų pritraukimo veiksnių. Tad Kaune didėjant konkurencijai dėl darbuotojų, neabejotinai turėtų augti ir naujų modernių biuro erdvių paklausa.
Pagal santykinį paslaugų centruose dirbančių žmonių skaičių, Kaunas nuo Vilniaus atsilieka apie 3 kartus, o nuo kitų regiono miestų – net iki 10 kartų. Tuo metu studijuojančių žmonių, kurie yra pagrindinis paslaugų centrų traukos veiksnys, dalis Kaune yra net šiek tiek didesnė negu Vilniuje. Tad šiais ir ateinančiais metais antrajame pagal dydį Lietuvos mieste iš tiesų galėsime stebėti vis didėjantį naujų biurų skaičių.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.
