Nuo 2008-ųjų apdirbamosios gamybos medienos ir popieriaus srityje veikiančių įmonių pardavimų pajamos kasmet didėjo, ir praėjusiais metais jos siekė beveik 3 mlrd. eurų. Medienos sektoriuje šiuo metu sukuriama apie 5 proc. viso šalies BVP, o jam tenkanti šalies eksporto dalis sudaro net 17 procentų.
Lietuvos medienos sektoriaus įmonės pagal savo veiklos rodiklius gerokai lenkia kitose Baltijos šalyse veikiančias įmones. Kai kam tai gali būti naujiena, tačiau šiandien Lietuvos medienos sektorių galime vadinti aukštos pridėtinės vertės sektoriumi – 1 kubiniam metrui nukirstos medienos tenka apie 300 eurų sektoriaus pardavimo pajamų. Taip Lietuvos įmonės iš vieno kubinio metro medienos sukuria apie 1,5 karto didesnę vertę negu Latvijos, ir 2 kartus didesnę vertę negu Estijos bendrovės.
Prie nuoseklaus šio sektoriaus augimo didžiąja dalimi prisidėjo baldininkai – kasmetis jų pardavimų augimas nuo 2008 m. sudarė daugiau kaip 12 procentų. Šiuos gerus ilgalaikius rezultatus iki šiol užtikrino reikiamu laiku baldų gamybos įmonių atliktos investicijos į veiklos plėtrą ir našumo didinimą.
Aišku, nereikėtų pamiršti ir apie sėkmingą ilgalaikį lietuviškų įmonių bendradarbiavimą su stambiais užsakovais iš užsienio. Jei prieš dešimtmetį į užsienio šalis buvo eksportuojama apie pusė Lietuvoje pagamintų baldų, tai dabar baldų eksportas sudaro apie 70 proc. šio kiekio.
Tačiau pagrindinis medienos sektoriaus variklis jau šįmet gali pasiekti savo augimo ribas. Baldų gamintojus vienijanti asociacija teigia, kad 2017–2018 m. laikotarpiu gamintojams reikėtų du kartus daugiau medienos drožlių plokščių negu jų šiuo metu yra pagaminama Lietuvoje.
Be to, kaip rodo Statistikos departamento informacija, baldų gamybos įmonėse įrenginių panaudojimas yra didžiausias apdirbamosios gamybos sektoriuje. Tad baldininkams ir kitiems šio sektoriaus atstovams būtina toliau investuoti, norint išlaikyti ligšiolinį augimo potencialią. Beveik visos sąlygos tam yra, ir trūksta tik vieno – skaidriau funkcionuojančios prekybos mediena rinkos.
Nors sektoriaus atstovai prognozuoja artėjantį gamybinės žaliavos trūkumą, medienos pasiūlos galimybės šalyje toli gražu nėra išsemtos. Apie 25 proc. kokybiškos gamybinės žaliavos – apvalios medienos – kasmet yra eksportuojama. Šis kiekis galėtų būti panaudotas šalies viduje sukuriant gerokai didesnę vertę. Jei žaliavinės medienos kaina siekia apie 60 eurų už kubinį metrą, tai panaudodamos šią medieną šalies įmonės galutinį produktą sugeba parduoti už 4–5 kartus didesnę kainą.
Galiausiai, turime ir užtektinai neišnaudotų resursų. Metinis medienos prieaugis šiuo metu apie du kartus viršija iškertamos medienos kiekį. Tad ką sektoriaus įmonės turėtų daryti, kad jų sėkmė ir toliau tęstųsi?
Reiktų nebijoti investuoti į pajėgumų plėtimą, nes žvelgiant istoriškai, tos įmonės, kurios plėtėsi, vėliau rasdavo klientų ir augdavo. Reiktų investuoti į automatizaciją – turintys mažai technikos gamintojai gali pralošti didesniems, greitesniems ir efektyvesniems konkurentams.
Pabaigai palinkėjimas šio sektoriaus įmonėms būtų toliau atrasti užsienio rinkas – Lietuvoje pagaminti baldai yra aukštos kokybės, turi gerą vardą ir yra paklausūs, o lietuvių verslininkai laikomi patikimais ilgalaikiais partneriais. Kadangi mūsų vietos rinka nėra didelė, atrasti naujas eksporto galimybes yra ypatingai svarbu.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.
