Tokius palankius rezultatus lemia ne tik pasaulinės turizmo tendencijos ir vis didesnis keliaujančių žmonių skaičius, bet ir augantis Lietuvos kaip turistinės vietos patrauklumas. Pirmiausia, turime pakankamai neblogą susisiekimą su didžiausiais miestais Europoje. Antra, į Lietuvą per pastaruosius kelerius metus atėjo keli pasaulyje žinomi viešbučių tinklai. Tiesa, kol kas didžioji dalis investicijų į apgyvendinimo paslaugas yra koncentruota šalies sostinėje.
Sostinė traukia ir turistus, ir investuotojus
Pažvelgus į statistiką, tai atrodo dėsninga. Vilnius šiandien pritraukia didžiausią dalį užsienio turistų. Per 2018-uosius čia apsilankė daugiau kaip 1,2 mln. svečių – iš jų beveik milijonas buvo užsieniečiai. Apsistoję šalies sostinėje jie galėjo rinktis iš daugiau kaip 5 tūkst. čia siūlomų viešbučių kambarių.
Per praėjusius metus Vilniuje viešbučių kambarių pasiūla šoktelėjo į viršų – naujus viešbučius atidarė ar esamus išplėtė tokie pasauliniai prekės ženklai kaip „Marriott“, „Ibis“, „Radisson“ bei kiti. Iš viso sostinės svečiams buvo pasiūlyta apie 700 naujų viešbučių kambarių, o pačių viešbučių užimtumas nežymiai mažėjo.
Per šiuos ir ateinančius metus Vilniuje galima tikėtis dar tiek pat naujų viešbučių kambarių. Ką tik atidarytas „Hilton“ pasiūlė apie pusantro šimto kambarių, planuojami užbaigti „Neringos“, „Park Inn“, „Double Tree“ ir „Radisson Red“ viešbučiai rinką papildys dar 500 kambarių. Todėl šiuo atžvilgiu šalies sostinė yra ir išliks gana gerai pasirengusi aptarnauti augantį turistų srautą.
Per praėjusius metus Vilniuje viešbučių kambarių pasiūla šoktelėjo į viršų.
Neišnaudotas kitų miestų potencialas
Palyginus su Vilniumi, Kaunas praėjusiais metais sulaukė apie keturis kartus mažiau turistų – iš viso apie 320 tūkstančių. Didesniąją jų dalį (67 proc.) sudarė svečiai iš užsienio. Be to, keliautojai Kaune praleidžia vis daugiau laiko – nakvynių skaičius pastaruosius keletą metų auga po 11 proc. kasmet. Nepaisant to, viešbučių kambarių skaičius šiame mieste nuo 2013 m. nesikeičia.
Panašu, kad Kaunas taip pat tampa vis patrauklesnis užsienio turistams, o trauką dar labiau sustiprins šio miesto kaip Europos kultūros sostinės 2020-aisiais statusas. Tačiau realybė tokia, kad čia kol kas suplanuotas tik vienas naujas viešbutis „Moxy“, todėl apgyvendinimo paslaugų pasiūla čia kol kas išlieka ribota.
Tiesa, šimtų tūkstančių turistų sulaukia ne tik Vilnius ir Kaunas. Per pastaruosius metus didelius turistų srautus pritraukė ir Palanga, Druskininkai, Birštonas. Tuo metu Trakų, Kretingos, Molėtų rajonuose turistų skaičius ūgtelėjo po 10 proc. ar daugiau. Didžiąją dalį turistų mažesniuose miestuose ir regionuose sudaro šalies gyventojai.
Praėjusiais metais daugiau kaip penktadalis užsienio turistų, praleidusių Lietuvoje bent vieną nakvynę, pas mus atvyko iš Vokietijos (22 procentai). Turizmo departamento duomenimis, vokiečiai vis dažniau aplanko ne tik Vilnių, bet ir kitus šalies regionus. Tad nedideli, bet europinius apgyvendinimo standartus atitinkantys viešbučiai galėtų pritraukti ir vietinius, ir užsienio svečius taip pat ir mažesniuose šalies miestuose. Be to, užsienio turistai Lietuvoje šiuo metu vidutiniškai praleidžia po 4 nakvynes, kas yra palyginti trumpas laiko tarpas. Jei jie dažniau užsuktų ir į šalies regionus, Lietuvoje jie praleistų daugiau laiko.
Didžiąją dalį turistų mažesniuose miestuose ir regionuose sudaro šalies gyventojai.
Turime galimybę pasivyti kaimynus
Nepaisant spartaus turistų skaičiaus augimo, pagal bendrą užsienio turistų srautą vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. Be to, į Lietuvą atvykę užsieniečiai vienos kelionės metu vidutiniškai išleidžia apie 340 eurų. Palyginimui, Estijoje ši suma yra daugiau kaip du kartus didesnė.
Lietuva, palyginus su Latvija ir Estija, turi bent du pranašumus – pas mus nėra priklausomybės nuo vienos konkrečios užsienio rinkos, turistų gana aktyviai yra lankomi ir mažesnieji šalies miestai. Todėl per 2019 m. pasiekti naują užsienio turistų skaičiaus ir jų išlaidų rekordą nebus sudėtinga.
Norint toliau išlaikyti turistinių srautų augimo pagreitį, į didesnį savo patrauklumą vietos bei užsienio turistams turi investuoti ne tik šalies sostinė, bet ir mažesnieji miestai bei regionai.
Pavyzdžiui, tokie miestai kaip Druskininkai ar Birštonas sėkmingai pritraukia didelius skaičius vietos turistų, bet užsieniečiams tai vis dar menkai pažįstamos vietos. Pritaikius paslaugas ir pasiūlius tinkamas apgyvendinimo sąlygas, tokios vietos laisvai galėtų pritraukti daugiau užsienio svečių ir paskatinti juos išleisti dar daugiau pinigų.
Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.
