Praeitą vasarą išeinant ryte iš namų teko stebėti, kaip du jaunuoliai su cigaretėmis lūpose bandė „išlyginti“ iš pirmo žvilgsnio visiškai sumaitotą senutėlio Honda Civic priekinę dalį. Troškulį jaunieji meistrai malšino „bambaliniu“ alumi. Vakare šis automobilis fiziškai vėl galėjo važiuoti ir toliau buvo naudojamas tų pačių „auksarankių“.
Man pačiam kiekvieną rytą ir vakarą tenka matyti panašius vaizdus, o dienos laikas prabėga mokslo institute atliekant tyrimus branduolinės energetikos saugos srityje. Todėl dažnai tenka pamąstyti, kokie dalykai žmogui kelią didžiausią pavojų.
Toliau pateiksiu „sausus“ skaičius, kurie savaime kalba už save. O išvadas kiekvienas tegul daro pats.
2011metais eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 297 žmonės (pagal aukų skaičių milijonui gyventojų 2011 m. buvome 4-i Europos Sąjungoje), sužeista3975.Užfiksuoti 505 įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, juose žuvo 67, buvo sužeisti 785 žmonės.
Nemažai atvejų automobiliai suvažinėjo nekaltus pėsčiuosius, kaip kad liūdnai pagarsėjusioje avarijoje Vilniuje, kuomet automobilis traiškė ant šaligatvio stovėjusius niekuo dėtus žmones – žuvo vaikinas ir 2,5 mėnesio kūdikis, 5 sužeisti, kai kurie – labai sunkiai.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 žmonės.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje keliuose žūva 1,3 mln. žmonių, dėl alkoholio vartojimo miršta 2,5 mln. žmonių. Nuo rūkymo sukeltų ligų – beveik 6 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 600 tūkstančių yra pasyvūs rūkoriai – nerūkantys, bet esantys rūkančiųjų aplinkoje.
Anksti mirę rūkoriai palieka savo šeimas be pajamų, eismo įvykiai užkelia sunkią ekonominę naštą jas patyrusioms šeimoms, alkoholio vartojimas dažnai siejamas su socialinėmis problemomis, tarp jų ir su vaikų nepriežiūra ir smurtavimu prieš juos bei kitus šeimos narius.
Černobylio avarijos metu dėl radiacijos sukeltų ligų galėjo mirti iki 4000 žmonių (2005 metų PSO duomenimis, patvirtintais daugiau nei 100 tarptautinių mokslininkų). Dauguma jų buvo darbuotojai ir avarijos likviduotojai, kurių iš viso buvo per 200 tūkstančių.
Didele dalimi tai nutiko dėl to, kad avarijos likviduotojai neturėjo pakankamai žinių apie apsisaugojimo priemones, pačią radiaciją, o ir saugos kultūra, žmogaus sveikata bei gyvybė Sovietų Sąjungos laikais buvo ne itin vertinami. Poveikis regiono gyventojams buvo nežymus ir neviršijantis natūralaus radiacinio fono, esančio dėl gamtinių priežasčių, kosminės spinduliuotės. O mitai apie tūkstančius, šimtus tūkstančių mirčių dėl Černobylio yra dėl nesuvokimų ir baimių.
Avarijos Fukušimos elektrinėje metu žuvo 2 darbuotojai – jie paskendo cunamiui užtvindžius elektrinę, o dėl Trijų mylių salos avarijos – nė vieno žmogaus.
Tuo tarpu,1975 metais sugriuvus hidroelektrinei Kinijoje, žuvo 171 tūkstantis žmonių: 26 tūkst. žuvo avarijos metu, 145 tūkst. – dėl avarijos padarinių, sukeltų epidemijų.
Apskritai, lyginant skirtingas elektros energijos gamybos rūšis pagal mirčių skaičių, tenkantį vienai teravatvalandei (TWh) pagaminamos elektros, branduolinė energetika yra pati saugiausia: jos rodiklis buvo 0,04 mirtys 1 TWh (atvejai susiję nebūtinai su radiacija), kai vėjo energetikoje – 0,15, dujų – 4, biokuro – 12, o anglies – 161 mirtis vienai teravatvalandei.
Analizuojant mirtingumo statistiką, buvo įvertintos ne tik elektrinėse bei pirminių energijos šaltinių gavybos ir transportavimo metu vykstančių avarijų aukos, bet ir mirtys dėl aplinkos užteršimo dulkėmis, dūmų dalelėmis bei radionuklidais.
Visuomenė dažnai klaidinama pateikiant bendrą sunkios avarijostikimybių vidurkį, neatsižvelgiant pažangą reaktorių technologijose, ir taip vertinant visų reaktorių patikimumą. Tai yra tas pats, kas vertinti dabartinių lėktuvų saugumą, imant visas, per aviacijos istoriją įvykusias avarijas, pradedant pirmaisiais aviacijos pradininkų, brolių Wright‘ų mėginimais pakilti į orą.
Paskaičiuotos avarijų Černobylyje ir Fukušimoje, kuriose veikė senieji, vieni pirmųjų II kartos reaktoriai, tikimybės sudarė atitinkamai vieną atvejį per 100 ir per 1000 metų. Šios tikimybės skaičiuojamos įvertinus atskirų komponentų patikimumą, išorinius faktorius, kaip kad lėktuvo įsirėžimas bei kitas aplinkybes.
Tikimybė, kad III+ kartos ABWR reaktoriuje (koks yra planuojamas statyti Visagino AE) įvyks radioaktyvių medžiagų išmetimas į aplinką yra ne didesnė nei vienas atvejis per 100 000 000 metų.
Įvertinus procentiškai, tai reikštų 0,00006% tikimybę per visus 60 elektrinės eksploatavimo metų. Palyginimui, tikimybė per tą patį laikotarpį žūti automobilio avarijoje yra apie 1,5% (25000 kartų didesnė tikimybė), o būti nutrenktam žaibo – 0,001% (16 kartų didesnė tikimybė).
Černobylyje susidėjo kelios aplinkybės: technologiniai RBMK-1000 reaktoriaus trūkumai, žmogiškasis veiksnys – operatoriai ėmėsi veiksmų, kurie buvo neleistini, be to, susiklostė tam tikros išorinės aplinkybės. Jeigu būtų pašalinta viena iš šių aplinkybių, avarija nebūtų įvykusi.
Fukušimos elektrinės atveju didžiausios įtakos avarijai turėjo projekte neįvertinos tam tikros išorinės aplinkybės. Elektrinės pylimai buvo suprojektuoti atlaikyti 5-6 metrų cunamio bangą, o ji viršijo ir 10 metrų aukštį. Bet ir tokia banga būtų nesukėlusi avarijos, jeigu avariniai generatoriai nebūtų elektrinės rūsiuose.
Šios aplinkybės yra įvertintos kuriant III+ kartos reaktorius. Visagino AE planuojamame statyti reaktoriuje įrengtos trys nepriklausomos ir dubliuojančios saugos sistemos, kurios atskirtos tiek mechaniškai, tiek fiziškai.Reaktoriaus valdymas remiasi kelių lygių patvirtinimo sistema – kiekvienas operatoriaus daromas veiksmas bei sistemos automatizuotai priimtas sprendimas turi būti papildomai patvirtintas.
Suprojektuoti ir papildomos reaktoriaus aušinimo sistemos. Greta dyzelinių generatorių bei akumuliatorių baterijų, ABWR reaktoriuje numatytas siurblys, kurį, praradus visiškai elektros tiekimą, dar 8 valandas suktų speciali turbina naudojanti garą, susidarantį reaktoriuje dėl liekamojo šilumos išsiskyrimo.
Yra ir rezervinis generatorius, kuris skiriasi nuo pagrindinių dyzelių-generatorių aušinimo būdu, taip pat mobilūs generatoriai, kuriuos galima atvežti iki reaktoriaus bloko. Numatytas ir avarinis didelės talpos vandens bakas su galimybė prijungti mobiliąją aušinimo įrangą (gaisrininkų turimus siurblius, aušintuvus, etc.) prie reaktoriaus aušinimo sistemų iš išorės ir tiekti vandenį į reaktorių bei kitos priemonės.
Be to, projektuojant šiuolaikines branduolines elektrines yra numatyta, jog net ir mažai tikėtino išmetimo į aplinką atveju, nebūtų poreikio imti papildomų, gyventojams skirtų apsaugoti veiksmų (evakuacijos, jodo preparatų vartojimo) teritorijoje už branduolinės elektrinės sanitarinės zonos ribų (t.y. 800 metrų aplink elektrinę).
Žinoma, galime vertinti dalykus pagal jų potencialią grėsmę, bet tuomet kiekvienas ginklą, net ir lenktinį peiliuką besinešiojantis žmogus yra žudikas, o valstybių turimos kariuomenės ir ginklai – civilizacijos ir viso pasaulio naikintojai. Vien JAV šaunamaisiais ginklais, kuriuos laiko civiliai gyventojai, vien 2009 metais buvo nužudyta beveik triskart daugiau žmonių (11 493), nei jų mirė dėl branduolinių elektrinių avarijų per visus 60 metų, kai vystoma branduolinė energetika.
Branduolinė energetika, kaip rodo istorija ir reali statistika, šiame sąraše yra labai toli.Galbūt todėl, galėdami įvertinti, kokią naudą atnešė jų regione veikusi Ignalinos AE ir nepatyrę jokios žalos, Visagino, Zarasų balsavimo apylinkėse žmonės pasisakė už naują branduolinę elektrinę.
Antanas Šutas, Lietuvos energetikos instituto doktorantas
