Beveik prieš dešimt metų teisės specialistai iš universitetų, visuomeninių organizacijų ir teisėsaugos institucijų vieningai teigė, kad tokie teismai tiesiog būtini ir pasiūlė Seimui teismų sistemos nekeisti.
Pastaruoju metu pradėta kalbėti jau ne apie visišką, bet tik apie dalinį abiejų teismų sujungimą, suteikiant Aukščiausiajam Teismui (AT) teisę peržiūrėti kasacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimus. Paprastai pasitelkiami abstraktūs teiginiai – „bus daugiau teisingumo“, „bus daugiau skaidrumo“, „to reikalauja visuomenė“. Bet turiu pagrindo manyti, kad priežastys yra visai kitos. Atrodo, kad LVAT spendimai kažkam labai neparankūs. Matau kelias priežasčių grupes:
* LVAT yra užėmęs tvirtą laikyseną dėl nelegalių statybų saugomose teritorijose. Vien 2008 metais išnagrinėta per 100 tokio pobūdžio bylų. LVAT pozicija aiški ir kategoriška – viešasis interesas turi būti ginamas (Trakų, Neringos ir kitose saugomose teritorijose LVAT užkirto kelią daugeliui neteisėtų statybų). Tai negali patikti tokių statybų mėgėjams.
* LVAT nesitaiksto su principingų valstybės tarnautojų persekiojimu (gamtos apsaugos inspektoriaus Zenono Daunoravičiaus persekiojimas jam pagavus už rankos valdžios pareigūnus-brakonierius ir kt. atvejai). Tai buvo interpretuojama kaip įžūlus inspektoriaus iššūkis aukštiems valdžios pareigūnams.
* Dažnėja atvejų, kai dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų piliečiams priteisiamas žalos atlyginimas. Tuo negali būti patenkinta jokia valdžia, nes atsiranda dėmė ant pareigūnų balto munduro.
* LVAT negailestingas neblaivių vairuotojų atžvilgiu. LVAT kategoriškai pasisako prieš švelnesnių nei numatyta įstatyme bausmių taikymą girtiems vairuotojams. O kam iš mūsų dar neteko vairuoti automobilio „užmynus ant kamščio“?
2009 metų gegužės 1 dieną suėjo 10 metų nuo administracinių teismų veiklos pradžios. Tiek tarptautinių, tiek nacionalinių ekspertų vertinimu, administracinių teismų įkūrimas Lietuvoje pasiteisino. Noras peržiūrėti LVAT sprendimus kasacine tvarka kitame teisme grindžiamas aukščiau minėtais iracionaliais argumentais. Pateiksiu informaciją apie administracinės teisenos specifiką.
Pirmiausia, administraciniai teismai nagrinėja privačių subjektų ginčus su viešąja administracija (valstybės valdžia). Administracinis ginčas niekada nėra dviejų privačių asmenų ginčas.
Antra, iki administraciniam ginčui patenkant į teismą, nesutariančios šalys bent vieną sykį, o kartais ir du sykius susitinka neteisminėje ginčo sprendimo institucijoje (Centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija, Konkurencijos taryba, Nacionalinė žemės tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Administracinių ginčų komisijos ir t. t.). To nėra, kai bylinėjamasi bendrosios kompetencijos teismuose.
Administraciniuose teismuose byla peržiūrima du kartus: apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taigi iš viso ginčijamas administracinis-teisinis klausimas būna nagrinėtas ne mažiau kaip tris, o daugeliu atvejų – keturis ar penkis sykius. Įvertinus ikiteismines ginčo nagrinėjimo stadijas, kasacija administraciniame procese būtų ne "trečioji pakopa", o bent jau ketvirtoji, penktoji ar net šeštoji pakopa.
Ką mums reikštų kasacinio proceso įvedimas administracinėse bylose? Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka užtrunka ne mažiau kaip penkis mėnesius. Kasacinis skundas gali būti paduodamas per trijų mėnesių laikotarpį. Asmenims, besibylinėjantiems su valstybe, teisinio neaiškumo ir nestabilumo laikotarpis pailgėtų mažiausiai aštuoniais mėnesiais. Kiekviena bylinėjimosi diena skatina visuomenės priešiškumą ir pyktį, nes konfliktas nėra išsprendžiamas ir didina bylinėjimosi sąnaudas. Ir vėl kalti bus teismai. Ar to siekiama?
Kokia padėtis Europoje? Administracinių teismų reikalingumas nekelia abejonių nė vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Prancūzai sako, kad politikas, abejojantis tokių teismų savarankiškumu, neturi perspektyvų. Nežinomas nė vienas atvejis demokratines ir teisines valstybės tradicijas puoselėjančiose valstybėse, kad įsteigus administracinius teismus vėliau jie būtų naikinami ar „pakišami“ po bendrųjų teismų sparnu. Susidaro įspūdis, kad ir Lietuvoje tokios kalbos pasigirsta arba dėl nežinojimo, arba dėl didelio noro susilpninti teisminę valdžios kontrolę.
Pabaigai vox populi.
2008 metų rugsėjo 19-25 dienomis UAB „Baltijos tyrimai“ apklausė 1020 Lietuvos gyventojų.
Tik 10 proc. visų apklaustųjų nepritaria dabartinei teismų sistemai.
Ir mano reziumė: kasacinės instancijos entuziastai – tai aukščiau minėtos asmenų ir valdžios kategorijos – visi tie, kuriems įstatymas – stulpas, kurio neperšoksi, bet apeiti privalai.
