Aš, Arkadijus Vinokuras, teisėtas kandidatas, atsisakiau dalyvauti šiuose rinkimuose dėl trijų priežasčių, kurias galima susumuoti dabar jau išrinkto VŽB pirmininko Simono Gurevičiaus ciniškais žodžiais: „Bendruomenės vieningumas yra svarbus. Tačiau vieningumas niekuomet nebuvo kvailumo sinonimu. Bendruomenė vieninga savo tikslų siekime, padėties gerinime, savitarpio pagalboje, augime, tobulėjime, kituose teigiamuose dalykuose. Ne tylėjime prieš nesąžiningumą ir abejingumą.“. Supratote?
Bendruomenės vieningumas laikomas kvailumo sinonimu. Matyt, siekiantys bendruomenės vieningumo (nepainioti jokiais būdais su vieninga nuomone) taip pat yra kvailiai. Kad naujasis „pirmininkas“ S.Gurevičius laiko VŽB narius kvailiais, o sąžiningumo gynimas virto farsu, jis žaibiškai įrodė rinkimų metu, kai man pasitraukus iš rinkimų, tą pačią minutę iššoko naujas kandidatas „vardan demokratinių rinkimų“.
Kodėl atsisakiau dalyvauti rinkimuose?
Pirma. Dėl moralinės dilemos. Vilniaus žydų bendruomenėje yra 2200 narių. Rinkimuose į VŽB pirmininko postą dalyvavo tik S.Gurevičiaus šalininkai – 260 žmonių. Aš, tačiau, noriu būti kandidatas visiems nariams nesvarbu priešininkams ar šalininkams. Tai būtų teisinga. Todėl mano, teisėto kandidato teisėti lūkesčiai patenkinti nebuvo.
Antra. Šiose „rinkimuose“ dalyvavo tik S.Gurevičiaus šalininkai. Jį išrinko 246 žmonės. Negaliu sutikti su tokiais farsu paverstais rinkimais, nesuteikiančiais nepriklausomam kandidatui jokių šansų.
Trečia. Šie rinkimai demokratiniais rinkimais net nekvepia. Visų pirma pats kilęs konfliktas tarp valdybos ir pirmininkės prasidėjo nesąžiningu konfliktu. Pagrįstai ar ne, nediskutuosiu, nesigilinsiu į juridinius ginčus. Svarbus ne tik teisinis, bet mažoje bendruomenėje ir – teisingumo aspektas. Taigi, pirmininkė buvo apkaltinta valdžios uzurpavimu ir VŽB įstatų manipuliavimu. Visos VŽB problemos buvo pakabintos ant pirmininkės.
Ydingi įstatai
Tačiau, bent man kyla pagrįstas klausimas: kur VŽB valdybos nariai, tie lyg ir protingi 15 vyrų buvo ketverius metus? Kodėl jie per tuos metus nepadarė nieko, kad pakeisti ydingus įstatus leidžiančius tais įstatais manipuliuoti kaip norima ir tinkama pirmininkui ir valdybai? Kodėl 15 vyrų, dėl konflikto versdami kaltę vienai moteriai, pradėjo konfliktą, kuris nuvedė tiesiai į bendruomenės suskaldymą?
Atsakymas nemalonus: todėl, kad jie tai padarė puikiai žinodami, kad patys įstatai yra visų konfliktiško VŽB valdymo problemų šaltinis. Pavyzdžiui, nesvarbu, kad VŽB yra 2200 narių, kad įstatuose nurodyta, jog Konferencijoje turi dalyvauti mažiausiai pusę narių. Tačiau tie patys įstatai skelbia, kad pati Konferencija, kurioje susirenka tik 260 narių, gali pati paskelbti, kad kvorumas yra. Galėjo į Konferenciją susirinkti tik 20 narių, bet rezultatas būtų tas pat. Kvorumas yra ir mažuma taip gali primesti savo valdžią aiškiai daugumai.
Neskaidrūs rinkimai
Šių rinkimų organizatoriai kažkaip nusprendė nepateikti skaidrių, sąžiningos rinkimų kampanijos procedūrų ir reikalavimo jomis vadovautis. Ką tai reiškia? O gi, nebuvo numatyta kandidatų savęs iškėlimo galutinė data. Todėl per pačius rinkimus tą pačia dieną galėjo iššokti lyg Pilypas iš kanapių „kandidatas“ ir visi jam paplojo už „demokratiškumą“.
Nebuvo surengti jokie prieš rinkiminiai debatai. Priežastis, žinoma, kad tų sąžiningu debatų ypač su manimi, S.Gurevičius paprasčiausiai nelaimėtų. Jis puikiai žino, kad jis yra tos ydingos VŽB valdymo sistemos dalis, kurios jis niekaip net nesiruošia keisti. Pavyzdžiui, apkaltinęs pirmininkę F.Kuliansky valdžios uzurpavimu, tai yra sėdint visuose Lietuvos žydų bendruomenės postuose, jis pats ruošiasi daryti visiškai tą patį.
Aš kategoriškas šiuo atveju: kiekvienai žydų institucijai – po vieną atskirą pirmininką. Nesvarbu gražūs S.Gurevičiaus žodžiai apie demokratiją ir kritiką „pirmininkui -karaliui“, jis pats siekia atsisėsti į visus postus. Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas? Todėl ir VŽB įstatai kečiami nebus. Kam reikia juose nurodinėti, kad VŽB pirmininkas negali būti ir kitų institucijų pirmininku? Kam keisti absurdišką sprendimą, kad kvorumui būti ar ne priklauso nuo pačios Konferencijos valios, nors joje susirinkusi tik neabejotina mažuma?
Yra dar viena – mentaliteto problema, persekiojanti Vilniaus žydų bendruomenę. Tai rusiškas-sovietinis mentalitetas. Pavyzdžiui, dauguma tų 260 susirinkusių VŽB narių tarpusavyje kalbasi tik rusiškai. Jie žiūri tik Rusijos TV kanalus. Jiems nesuprantami tokie terminai, kaip antai demokratiniai rinkimai, demokratinės rinkimų ir rinkimų kampanijos procedūros.
Malonu, kad šis renginys vyko lietuvių kalba, nes žydų jaunimas puikiai kalba lietuviškai ir buvo gerbiamas reikalavimas oficialaus renginio metu kalbėti lietuviškai. Juk esame nei rusai, nei lenkai. Esame litvakai. Tik tų litvakų, išsilavinusių, kultūringų, suprantančių kas vyksta ir ko siekiama, buvo per mažai. Todėl dauguma galima buvo manipuliuoti kaip nori. Tas pat atsitiko šiandien Vokietijoje, kai jų žydų bendruomenėje atsirado rusų žydai. Bendruomenė suskilo ir ten.
Ne, jokiais būdais nekaltinu šių žmonių, kuriuos reikėjo ugdyti tuos 27 metus demokratine dvasia. Tačiau VŽB įstatai nebuvo keičiami visus tuos metus, taip užkonservuojant vienvaldžio „gero pirmininko“ duodančio visiems gėrybes nuolankiai paprašius, valdžią. Todėl suprantama, kodėl šiuose rinkimuose iš 2 200 VŽB narių dalyvavo tik 260 narių. Likusieji rinkimuose tiesiog nedalyvauja, nes žino, kad tai beprasmiška. Tenka tik gailėtis dėl tokių nuotaikų.
Norint rimtai keisti padėtį, būtina siekti bendrų rinkimų, po kurių naujas VŽB valdymo organas tą pačią dieną paskelbtų įstatų pakeitimą pagal visus demokratinės sistemos ir demokratinės bendruomenės standartus. Turėtų būti paskelbtas naujas bendruomenės valdžios kontrolės organas – nepriklausoma etikos komisija. Deja, naujasis pirmininkas ir jo nauja valdyba šito daryti nesiruošia. O kam? Juk tapti absoliučia valdžia bet kokia kaina norisi, ir nesvarbu, kad ta kaina yra bendruomenės suskaldymas.
