Arminas Lydeka: Lietuvos piliečiai negali turėti skirtingų konstitucinių teisių

Dabar populiaru viską suvesti į kokį nors vieną konkretų asmenį, bet atsiribokime nuo to. Tarkime, lietuvis, Lietuvoje gimęs mūsų šalies pilietis, vėliau išvyko ir dirbo JAV, ten įgijo JAV pilietybę, bet grįžo į gimtinę ir nori kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą. Šiandien tokios galimybės jis neturi.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nepriims pareiškinių dokumentų, motyvuodama, kad jei jis bus išrinktas Seimo nariu, negalės prisiekti, nes turi teisinį ryšį su kita valstybe.

Kyla svarbus ir aktualus teisinis klausimas – ar galima Lietuvos piliečius skirstyti į dvi kategorijas, ar Lietuvoje mūsų piliečiai skirstomi į skirtingas rūšis ir lentynėles?!

Mano atsakymas vienareikšmis – pi­lie­čio atžvilgiu jo­kia dis­kri­mi­na­ci­ja vadovaujantis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja ne­ga­li­ma. Šiuo­lai­ki­nė­je, mo­der­nio­je vals­ty­bė­je to neturi būti. Tik Bul­ga­ri­ja ir Mal­ta, dvi Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės, tu­ri analogiškus rei­ka­la­vi­mus, kaip Lie­tu­va.

Ki­tos vals­ty­bės, įver­tin­da­mos tai, kad yra ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie tu­ri dvi pi­lie­ty­bes, o kartais ir dar dau­giau (dau­gia­ša­les pi­lie­ty­bes), iš es­mės yra iš­spren­du­sios šiuos klau­si­mus ar­ba kon­sti­tu­ci­niu, ar­ba įsta­ty­miniu lygmeniu.

Seimas, baigdamas 2015 metų sesiją, nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl galimų skirtumų tarp Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo formuluočių, kalbančių apie Seimo nario priedermę nebūti susaistytam priesaika kitai valstybei.

Teismo prašoma išaiškinti, ar atsisakyti kitos valstybės pilietybės reikia jau registruojantis kandidatu į Seimo narius, ar tik prieš Seimo nario priesaiką. Viliuosi, kad Konstitucinis Teismas išspręs šį teisinį neapibrėžtumą ir kai kurių piliečių galimą diskriminaciją.

Tik priminsiu, kad Sei­mas 2015 m. lapkričio mėn. pri­ėmė Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios lei­do lietuvių kilmės vai­kams, gi­mu­siems užsienyje, išsaugoti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę, net jei kar­tu buvo įgy­ta ir kitos vals­ty­bės pilietybė. Tai šaunu, tai žingsnis arčiau didesnės Lietuvos.

Bet ar tai reiškia, kad tokiems mūsų piliečiams tapus pil­na­me­čiais jie vis tiek ne­bus vi­sa­ver­čiai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, nes da­lis jų po­li­ti­nių ir pi­lie­ti­nių tei­sių bus ap­ri­bo­tos? Galbūt tie, pageidaujantys, kad Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­tų skir­tin­gų pi­lie­čių rū­šys, kartu pasiūlys pradėti gaminti ir skirtingus piliečių pasus?

Arminas Lydeka yra Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus