Netuščiažodžiaudamas, renkuosi analogišką stilių – atsakysiu „punktas į punktą“.
Pirma. Tarp etatinį apmokėjimo modelį rengusių asmenų buvo ir mokytojų atstovų, ir mokyklų vadovų, tad apie esminį ir pagrindinį mokytojo darbą niekas pamiršti tiesiog negalėjo.
Toliau keista skaityti, kad „kiti darbai [aut. past. ne pamokos] <...> yra tik papildoma veikla, kuri dažniausiai yra neesminė“. Ar Licėjuje mokytojai nedirba ne pamokų metu su vaikais juos konsultuodami, ruošdami olimpiadoms? Žinoma, dirba. Ar tai yra „neesminė“ veikla? Niekaip su tuo negaliu sutikti. Tokia išsakyta nuostata taip pat prieštarauja ir bene garsiausio šiuolaikinio švietimo tyrėjų John Hattie atliktiems tyrimams, kurie atskleidžia, kurie veiksniai daro didžiausią įtaką mokinių pasiekimams (prieš metus šis sąrašas buvo revizuotas, jį galite rasti čia.
Direktorius taip pat pabrėžia, kad mokytojams ir dabar galima mokėti iki 3,5 val. per savaitę už papildomas veiklas. Suprask, čia tiek valandų mokytojui užtenka ir su visais tėvais pabendrauti, ir dar galbūt kokiai klasei pavadovauti, ir metodine veikla normaliai užsiimti? Nesutinku. Nesutinku, nes Lietuvos mokytojai nusipelnė geriau nei yra dabar ir naujas parengtas modelis tai numato (tokiai veiklai galima bus skirti iki 50% darbo laiko, t. y. 756 valandas per metus).
Įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą, „dirbtiniu būdu kurti papildomų veiklų“ niekas neketina. Bet apmokėti mokytojams už tas valandas, kurias jie ir taip dirba, jau atėjo laikas.
Antra. Etatinis mokytojų įvedimas nepadidins popierizmo mokykloje. Pristatydami šį mokytojų apmokėjimo modelį, akcentuojame, kad su chronometru „matuoti“ kiekvienos mokytojo veiklos nereikia. Anaiptol, mokyklos yra skatinamos su darbuotojais lanksčiai susitarti dėl abiem pusėms naudingų darbo sąlygų.
Trečia. Etatinio mokytojo darbo užmokesčio modeliu nesiekiama tiesiog padidinti atlyginimo visiems mokytojams. Etatinio tikslas yra įvesti ir stabilesnę, teisingesnę užmokesčio sistemą, kad atlyginimas nebesvyruotų priklausomai tik nuo pamokų skaičiaus. Pagaliau mokytojams bus atlyginama už visus mokykloje atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusias veiklas.
Realybė tokia, kad (sic!) kas trečias mokytojas Lietuvoje dirba mažesniu nei pusės etato krūviu.
Historia magistra vitae, bet ne šį kartą. Lietuva daugybę kartų didino mokytojų užmokesčio koeficientus ir tai problemas spręsdavo tik labai laikinai. O kodėl laikinai? Todėl, kad net jeigu valandinis įkainis būtų padarytas 100 eurų, tai turint 2 valandas, daugiau 200 eurų niekaip neuždirbtum.
Kitaip sakant, šiuo metu didžiausia mokytojų atlyginimo problema Lietuvoje yra ne valandinis įkainis, bet mokytojo turimas darbo krūvis. Realybė tokia, kad (sic!) kas trečias mokytojas Lietuvoje dirba mažesniu nei pusės etato krūviu. Būtent dėl šios priežasties mes privalome imtis sisteminių, mokytojų turimą krūvį didinančių, veiksmų.
Ketvirta. Autorius iš pradžių teigia, kad „etatinio apmokėjimo eksperimentas ne vieną kartą buvo bandytas įgyvendinti įvairiose mokyklose“, o toliau pats sau prieštarauja, kad „nebuvo net realiai išbandytas“. O tiesa, visgi, yra tokia, kad prieš kelerius metus Lietuvoje buvo išbandoma Eksperimentinio apmokėjimo metodika. Tam buvo atrinktos kelios šalies mokyklos, daliai jų metodika tiko, kita dalis ja nebuvo patenkinta.
Darbo grupė, rengusi etatinio apmokėjimo modelio projektą išsamiai susipažino su šiomis patirtimis, ne viename darbo grupės posėdyje dalyvavo ir žmonių, kurie patys buvo išbandę šį modelį, tad sakyti, kad šis modelis neturi jokio praktinio pagrindo, nėra teisinga.
Pats modelis buvo rengiamas daugiau kaip metus. Iki dabar visoje Lietuvoje vyko jau apie 50 konsultacijų, mokymų ir kitų renginių, kuriuose švietimo bendruomenei buvo pristatomas etatinis apmokėjimo modelis. Informaciją apie šį modelį galima rasti etatinis.lt, ten yra ir skaičiuoklė, kuri skirta padėti mokykloms paprasčiau susiskaičiuoti aktualius dalykus. Veikia nemokama telefono linija, į kurią skambina visos šalies švietimo darbuotojai. Galop turime dešimt konsultantų iš įvairių mokyklų, kurie padeda savo kolegoms pasirengti perėjimui prie naujos mokytojų užmokesčio sistemos.
Penkta. Sunku nuneigti, kad ir modelio kūrėjai norėjo, kad visi teisės aktai būtų priimti greičiau, tačiau būtent siekiant sutarimo šis procesas ir užtruko. Visos mokytojų profesinės sąjungos, išskyrus vieną sąjungą, pritarė etatinio modeliui. Jo įvedimas numatytas ir pernai pasirašytoje švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje. Čia svarbu pabrėžti, kad šio modelio įvedimui nepritarianti profesinė sąjunga niekada, nors ir kviečiama, nesutiko sėsti prie diskusijų stalo kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis, ir absoliučiai neatstovavo savo narių. Tokiomis sąlygomis konstruktyvus dialogas paprasčiausiai neįmanomas, nes viena pusė, dar neprasidėjus kalboms, pasirenka politikavimą.
Šešta. Direktoriaus teiginys, kad konsultantai praktiškai nesupranta procesų, nėra teisingas. Nuo gegužės pasitelkti konsultantai yra ne kas kitas, o kitų mokyklų vadovai, kurie kaip tik labai konkrečiai žino visas subtilybes ir gali savo kolegoms padėti išaiškinti niuansus. Tam, žinoma, mums ir patiems reikia išmokti klausytis, nes siūlomas modelis ne tik keičia apmokėjimą, bet keičia ir mūsų mąstymą – suvokimą, kas mokykloje svarbu (žr. 1 punkto komentarą).
Septinta. Būtent pasiūlymas tiesiog dėti pinigus į koeficientų šakučių didinimą yra neatsakingas sprendimas, kurį rinkosi visos iki tol buvusios Vyriausybės. Ši Vyriausybė turi užtektinai ryžto nepasielgti populistiškai ir spręsti mokytojų apmokėjimo problemas iš esmės (žr. 3 punkto komentarą).
Permainų baimė kartais tokia stipri, kad gali užkirsti kelią net geriems pokyčiams. Suprantame, kad naujas modelis reikalauja mokyklų vadovų įsigilinimo, tačiau tai negali būti argumentas stabdyti mokytojų darbo sąlygų gerinimą. Etatiniam modeliui įgyvendinti, t.y. mokėti mokytojams už papildomas veiklas, iki 2020 m. yra papildomai numatyta 95 mln. eurų, iš jų 17,4 mln. eurų – jau šį rugsėjį. Tai didžiausias sistemos finansų padidėjimas per Nepriklausomos Lietuvos istoriją ir šie pinigai turi pagaliau pasiekti mūsų mokytojus.
Arminas Varanauskas yra Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas.
