(Ne-)apmokamos atostogos
Šiuo sunkiu laikotarpiu labiausiai rekomenduojamas darbas nuotoliniu būdu, tačiau ne visos įmonės gali suteikti tokias sąlygas. Darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis apmokamomis atostogomis, jeigu jų yra sukaupęs pakankamai daug.
Dirbantysis visada turi pasirinkimą eiti neapmokamų atostogų, bet tai gali būtų nenaudinga darbuotojui, nes nėra mokami atostoginiai (sumažėja darbuotojo pajamos) ir jei neapmokamos atostogos trunka daugiau nei mėnesį, reikia savarankiškai susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Sprendimas eiti neapmokamų atostogų turi ir daugiau neigiamų pasekmių – dėl negautų pajamų sumažėja darbuotojo vidutinis atlyginimas (skaičiavimui įtraukiami 30 mėnesių), kuris yra naudojamas skaičiuojant nedarbo išmokas bei atostoginius.
Prastova
Jeigu karantino metu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, tuomet, pagal Darbo kodekso 47 straipsnį, darbdavys darbuotojui gali skelbti prastovą.
Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), kai darbuotojas įdarbintas pilnu etatu. Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuo metu darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali. Darbdavys galėtų skelbti prastovą pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms, kai toliau nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo vietos.
Dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę arba darbo valandų per dieną skaičius. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama – kaip už prastovą.
Labai svarbu paminėti, jog prastovos metu darbdavys negali reikalauti darbuotojo, jog šis atvyktų į darbovietę, t.y. būnant prastovoje ir šiuo metu gaunant valstybės kofinansavimą – darbuotojas neturi teisės dirbti. Jeigu žinote apie tokius atvejus, kai paskelbus prastovą, darbuotojai priverčiami dirbti toliau, informuokite apie tai VDI.
Subsidijos darbdaviams
Darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Balandžio 7 dieną Seimas nubalsavo už subsidijų didinimą. Darbdaviai galės rinktis iš šių dviejų variantų:
- Jeigu darbdavys nori mokėti 1 MMA dydžio prastovą (607 EUR „ant popieriaus“), valstybė dengs 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, o darbdavys įsipareigos išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.
- Jeigu darbdavys nori mokėti didesnę nei 1 MMA dydžio prastovą, valstybė dengs 70 proc. prastovoje esančio darbuotojo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 EUR „ant popieriaus“), o darbdavys įsipareigos išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
Žemiau pateiktoje lentelėje žaliai pažymėta, kurį variantą darbdaviui labiau apsimoka pasirinkti, priklausomai nuo to, koks prastovos dydis (bruto atlyginimas) sutariamas su darbuotoju.
Siekiant sumažinti prastovos kaštus, darbdaviams labiausiai apsimoka:
- kai prastovos dydis mažesnis nei 867 EUR – pasirinkti 90 proc. subsidiją
- kai prastovos dydis didesnis nei 867 EUR – pasirinkti 70 proc. subsidiją
Nedarbo išmoka
Jei asmuo neteko ar išėjo iš darbo ir yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje, jis gali gauti nedarbo išmoką. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 141,25 EUR, o kintama dalis priklauso nuo darbuotojo turėtų pajamų per paskutinius 30 mėnesių ir skiriasi pagal mokėjimo mėnesį:
Pvz.: Jeigu darbuotojas gaudavo 607 EUR „ant popieriaus“, nedarbo išmoka pirmus tris mėnesius bus lygi 141,25+(607*0.3879)=376.71 EUR
Svarbu paminėti, jog 2020 m. II ketvirtį, maksimali mėnesio nedarbo išmoka siekia 783,51 EUR. Nedarbo išmokos konkretų dydį galima apskaičiuoti Sodros tinklalapyje.
Ką rinktis?
Darbuotojas, kurio darbdavys nori jam skelbti prastovą, arba dar blogiau, bando priversti darbuotoją išeiti neapmokamų atostogų, turės rinktis, ką daryti.
Žemiau pateikiamos lentelės, kaip galėtų atrodyti darbuotojo pajamos, tam tikrais scenarijais. Prastova pagal darbo kodeksą gali būti nuo MMA iki realaus darbo užmokesčio dydžio. Lentelės yra su prielaida, kad prastova bus lygi 1 MMA (pirma lentelė) arba 1.5 MMA (antra lentelė), kadangi tokio dydžio subsidijas skiria valstybė ir dažnas darbdavys rinksis tokį prastovos dydį.
Žaliai nuspalvinta, ar prastova ar nedarbo išmoka yra didesnė, atsižvelgiant į darbo užmokestį.
Prastova 1 MMA:
Prastova 1.5 MMA:
Išvados:
- Jei asmuo uždirbdavo MMA, jam labiau apsimoka rinktis prastovą, nes nedarbo išmoka bus mažesnė, o prastova negali būti mažesnė nei MMA.
- Kai uždirbama mažiau nei 762 EUR „ant popieriaus“, o prastova lygi 1 MMA, labiau apsimoka rinktis prastovą.
- Kai uždirbama mažiau nei 1211 EUR „ant popieriaus“, o prastova lygi 1.5 MMA, labiau apsimoka rinktis prastovą.
- Nedarbo išmokos lubos, jei bedarbis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje 2020 m. II ketvirtį, pasiekiamos, kai darbo užmokestis „ant popieriaus“ yra 1655 EUR.
Kaip galima matyti, egzistuoja atvejų, kai nedarbo draudimo išmokos gerokai viršija prastovos dydį. Tokiu atveju gali atrodyti, jog darbuotojui labiau apsimoka išeiti iš darbo ir gauti nedarbo draudimo išmokas. Tačiau šioje vietoje kiekvienas darbuotojas turi įsivertinti situaciją individualiai – ar jie lengvai galės rasti taip pat gerai apmokamą ir specialybę atitinkantį darbą, kai karantinas baigsis? Panašu, jog pagrindinės pasaulio ekonomikos patirs recesiją šiais metais, atitinkamai prastės darbuotojų paklausa darbo rinkoje ir tam tikrų specialybių darbuotojams, rasti darbą gali būti sunkiau. Individualiu atveju, mažesnės pajamos, bet išsaugota darbo vieta gali būti prasmingesnis pasirinkimas ilguoju periodu.
Epilogas
Norint pasirinkti tinkamiausią variantą, reikia atsižvelgti į darbo užmokestį, sukauptas atostogas ir ateities planus. Didesnis pinigų pasirinkimas dabar gaunant nedarbo išmoką, nebūtinai užtikrins didesnes pajamas ateityje, nes taip pat apmokamą darbą gali būti sunkiau rasti. Svarbus yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kadangi prastova nebūtinai turi būti lygi minimaliai mėnesinei algai, ji gali būti didesnė ar net siekti darbo užmokestį.
Sunkesnė situacija laukia tų darbuotojų, kurie nemažą dalį savo atlyginimo gaudavo vokeliuose, kadangi už šias pajamas nebuvo mokamos draudimo įmokos, tai gali lemti žymiai mažesnes nedarbo išmokas, o ir prastovos maksimalus dydis galės būti lygus tik oficialiai gautoms pajamos (bet ne mažesnis nei MMA).
Verslų likimas gali priklausyti ne tik nuo to, kiek karantinas tęsis Lietuvoje, tačiau ir nuo to kiek jis tęsis kitose šalyse, su kuriomis įmonės turi prekybos ryšius. Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) balandžio 6 dieną pranešė laikinai stabdanti gamybą. „Delfi dėmesio centre“ VMG vadybos pirmininkas Sigitas Paulauskas kalbėjo apie svarbius prekybinius ryšius su pasauline kompanija „IKEA“, kuri uždarė visus prekybos centrus ir dėl to įmonė neturi užsakymų. Lietuvoje karantinas gali baigtis anksčiau nei pasaulyje ir tuomet darbdaviai negalės skelbti prastovos. Ar Lietuvos vyriausybė atsižvelgs į tai, kad ekportuojančios įmonės veikla priklauso ne tik nuo Lietuvos karantino laikotarpio, bet ir nuo pasaulio ekonominės situacijos?
P.S. Prižiūrintiems neįgalius senjorus, dėl koronaviruso negalinčių lankyti ugdymo įstaigų vaikus, sergantiems sunkia lėtine liga, atliekantiems profesinę pareigą bei susirgusiems koronavirusu ar slaugantiems susirgusius šeimos narius asmenims gali būti išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Šiems asmenims išmoka gali viršyti prastovą bei nedarbo išmoką. Daugiau info šiais atvejais socmin.lrv.lt: „Nedarbingumas ir ligos išmoka per karantiną: ką svarbu žinoti?“
Armintė Globytė yra ekonomikos analitikė.
