Taip būtų galima įvertinti valdančiųjų neveiklumą, „derantis“ dėl EP rinkimų datos paankstinimo ir dėl šios datos nesuderinimo su Prezidento rinkimų antruoju turu.
Priminsiu, kad ir 2014-aisiais, ir 2019 metais EP rinkimai vyko kartu su Prezidento rinkimais. Tada Lietuvos atstovai subūrė ES šalių koalicijas ir sugebėjo užtikrinti, kad, sujungus šias rinkimų datas, būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos.
Taip pat – kad būtų maksimaliai atspindėta daugumos rinkėjų valia. Deja, taip jau „atsitinka“, kad, už valstybės vairo stovint vienai konkrečiai partijai, aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose nėra pageidautinas: kuo mažiau rinkėjų ateis, tuo daugiau mandatų valdantieji išsineš. Ciniška matematika.
Ar galėjo šiemet būti kitaip? Tikrai galėjo. Juk dar 2023 m. pradžioje Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola Tarybai pasiūlė rinkimus surengti gegužės 23–26 d. (tai atitiko Lietuvos interesus). Turėjome ir puikią sąjungininkę Pietų Europoje – Portugaliją, kuriai birželio 6-9 dienos yra ypač nepalankios dėl sutampančių laisvadienių.
Deja, mūsų atstovai nepersistengė derėdamiesi ir ieškodami sąjungininkų! Juk niekas iš ambasadoriaus nepareikalaus asmeninės atsakomybės už papildomus milijonus, kuriuos Lietuva turi išleisti nesutampančių rinkimų organizavimui! O štai politiniai vadovai bei bendražygiai gali ir apdovanoti už tokį neveiklumą.
Deja, mūsų atstovai nepersistengė derėdamiesi ir ieškodami sąjungininkų!
Lyg nebūtų gana to, kad dabartiniai Lietuvos atstovai Europos Parlamente yra pasyviausia delegacija iš visų 27 valstybių, kad taip mažinamas visuomenės įsitraukimas į ypatingai svarbius europinės politikos klausimus, kurie veikia mūsų kasdieninį gyvenimą. Tokiais ciniškos politinės matematikos žaidimais pakertamas vienas svarbiausių demokratinės valstybės principų – pasitikėjimas rinkimais ir visa politine sistema.
Tie patys asmenys, kurie manipuliuoja šiais procesais, šiandien nutaiso rimtas išraiškas veiduose ir stebisi kylančiomis radikaliomis jėgomis bei prieš Lietuvos valstybę pasisakančiais kandidatais.
2009-aisiais, kai Lietuvoje EP rinkimai vyko atskirai nuo Prezidento rinkimų, balsuoti atėjo vos apie 21 proc. rinkėjų. Toks antirekordas paneigė visas skelbtas apklausas, ir tuometiniai (dabartiniai) valdantieji išplėšė pergalę, nepaisant dugne buvusių reitingų. Ar taip įvyks ir šį sekmadienį? Viskas priklausys nuo rinkėjų: jei sutinkate būti apvogti ir susimokėti 18 milijonų eurų už rinkimų ignoravimą bei valdančiųjų viešpatavimo tęstinumą, tuomet šampanas tikrai gali būti vėsinamas būtent konservatorių rinkiminiame štabe.
