Juk tai tie patys valdantieji, apie kurių reitingų kritimą jau ne vieną mėnesį trimituoja žiniasklaida. O I.Šimonytės triuškinamas pralaimėjimas antrame šalies Prezidento rinkimų ture vadintas vos ne referendumu valdančiųjų klausimu. Beje, nepamatėme ir žadėtojo Raudonojo cunamio, turėjusio nušluoti ne tik valdančiuosius, bet ir kitas, tai yra, opozicijos partijas...
Nors socialdemokratai ir bandė imituoti džiaugsmingą nuotaiką, bet rezultatas, jų pasiektas po daugiau nei 6 metus trukusio intensyvaus veikimo opozicijoje, tikrai nėra įspūdingas. Ypač įvertinant turimą partinę struktūrą bei valdomą merų, kad ir lydimų čekiukų skandalų, tinklą. Apmaudu, bet tenka konstatuoti: opozicijai nepavyko vieningai mobilizuoti tų rinkėjų, kurie nepatenkinti esama situacija valstybėje.
Ar galėjo būti kitoks rezultatas? Tikrai galėjo. Visų pirma, likus keturiems mėnesiams iki Seimo rinkimų, privalome rinkėjams pasiūlyti aiškią alternatyvą konservatorių daugumai. Ir konkrečius darbus, dėl kurių mums pavyksta sutarti. Lietuvos žmonėms tikrai neužtenka prieš nosį pakabinto saldainio, kad galbūt, Prezidentui labai labai paprašius, Vilija Blinkevičiūtė po 15 metų, praleistų Europos Parlamente, grįš Lietuvon vargelio vargti. Žmonės yra pavargę nuo abstrakčių atsakymų, kokia „graži Lietuva, aš tokia laiminga, aš taip džiaugiuosi, ir žmonės labai faini“. Žmonėms reikia aiškumo, ar opozicijoje esančios partijos sugebės dirbti drauge ir ištaisyti klaidas, kurias palieka nueinanti Vyriausybė.
Deja, bet iš kolegų socialdemokratų jaučiamas požiūris, kad jie yra absoliutūs dar neįvykusių rinkimų laimėtojai, besisvaiginantys savo pačių reitingais. Ir su atsainiomis šypsenomis tingiai stumiantys laiką iki spalio 13 dienos rinkimų.
Tikiu, kad tikrai yra blaiviai vertinančių dabartinę situaciją. Tačiau ligšiolinės bendradarbiavimo iniciatyvos ir siūlymai atsako nesulaukė. Bandymai kalbėtis ir derinti opozicinių partijų pozicijas, deja, baigiasi keistais priekaištais dėl nepakankamai švelnaus tono socialdemokratų atžvilgiu.
Neslėpsiu, vykstančių trejų rinkimų fone tokia poza atrodo išvis nesuprantamai. Tarpusavyje esame konkurentai, bet tai neturėtų kliudyti mums rasti sutarimą ten, tose srityse, kurios Lietuvai yra svarbiausios. Asmeniškumai neturėtų imti viršaus, kuomet kalbame apie bendrą tikslą – baigti šios valdančiosios koalicijos valdymą. Kolegos, susiimkime ir rudens rinkimus pasitikime konkuruodami, bet matydami aiškų bendrą tikslą – pasiūlyti Lietuvos rinkėjams realią, veikiančią alternatyvą!
Arnoldas Pikžirnis yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Administracijos vadovas.
