Vien per pastaruosius dešimtmečius išgyvenome 2008 m. finansų krizę, 2015 m. – pabėgėlių ir migracijos krizę, o Brexit drama vis dar tęsiasi nuo 2016 m.
Naujoji krizė – pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija – sudavė neregėtą smūgį tiek žmonių sveikatai, tiek Europos ekonomikai. Mes prognozuojame, kad ES ekonomika šiemet susitrauks 8,3 proc., ir tai yra gerokai didesnis smukimas nei 4,3 proc. 2009-aisiais. Jai atremti semiamės jėgų iš pagrindinės ankstesnių krizių pamokos – tokio masto išbandymus galime įveikti tik būdami solidarūs ir imdamiesi beprecedenčio atsako kartu.
Šių metų balandžio pabaigoje Europos Vadovų Taryba pavedė Europos Komisijai parengti Europos ekonomikos gaivinimo planą. Per rekordiškai trumpą laiką – vos po dviejų su puse mėnesio – mes turime bendrą paketą (2021-2027 m. Europos daugiametę finansinę programą ir Gaivinimo instrumentą), kuriuos valstybių vadovai patvirtino po beveik 90 valandų varginančių derybų. Paketui dar turės pritarti Europos Parlamentas, o tam tikri jo elementai turės būti ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose. Bendra ES finansinė jėga septynerių metų laikotarpiu siektų 1,824 trilijono eurų, kurios nemaža dalis būtų skiriama artimiausiais metais tam, kad iš krizės išeitume sparčiau ir stipresni. Tai būtų didžiausias kada nors buvęs ES biudžetas, siekiantis net 5 proc. 27 ES šalių narių BVP. Tai – mūsų neregėtas atsakas negirdėtai krizei.
Mes prognozuojame, kad ES ekonomika šiemet susitrauks 8,3 proc., ir tai yra gerokai didesnis smukimas nei 4,3 proc. 2009-aisiais.
Gaivinimo instrumento lėšas, siekiančias 750 milijardų eurų, visų valstybių vardu Europos Komisija pasiskolins tarptautinėse finansų rinkose – tokiu mastu skolinsimės pirmą kartą ES istorijoje. 390 mlrd. eurų šių lėšų bus skiriama subsidijų forma, 360 mlrd. eurų – paskolomis. Subsidijų skyrimas valstybei narei bus susietas su jos nacionaliniu ekonomikos gaivinimo planu, kurio turinys ir įgyvendinimo kalendorius bus derinamas su Europos Komisija. Valstybių narių planai, kuriuos galiausiai patvirtins Europos Sąjungos Taryba, turės derėti su šaliai skirtomis rekomendacijomis, Europos žaliojo kurso ir skaitmenizacijos tikslais. Kitaip tariant, šios lėšos bus investuojamos į reformas ir jos bus išmokamos tik jei valstybė narė sieks reformų plane numatytų tikslų. Be to, Europos Komisija parengs papildomus saugiklius, padedančius apsaugoti ES finansus esant teisinės valstybės principo pažeidimams.
Pasiskolintų lėšų grąžinimas vyks ne iš karto – jos bus grąžintos palaipsniui iki 2058-ųjų. Tačiau, nors turime laiko diskusijoms dėl optimaliausio grąžinimo būdo, siūlome nedelsti. Vadovai jau pritarė tam, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų taikomas neperdirbto plastiko mokestis. Suprantama, vien tik jo nepakaks, todėl kitais metais mes pateiksime konkrečius siūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo bei skaitmeninio mokesčio, siekdami, kad jie įsigaliotų 2023 metais. Kiek vėliau pateiksime siūlymą dėl įplaukų į ES biudžetą už apyvartinius taršos leidimus (ATL), kurie galėtų būti taikomi ir aviacijai bei laivininkystei.
Skolintus pinigus grąžins jau būsimos kartos, todėl privalome užtikrinti, kad investicijos būtų orientuotos į ateitį ir transformuotų mūsų ekonomiką taip, kad ji būtų žalia, skaitmeninė ir atspari. Pavyzdžiui, vadovai sutarė, kad 30 proc. visų investicijų biudžete būtų susieta su klimato politikos tikslais. Todėl manau, kad investuodami turėtume vadovautis žiedinės ekonomikos principais ir užtikrinti, kad nauji pinigai ne tik skatintų vartojimą, bet ir kurtų ilgalaikę vertę.
Pasiskolintų lėšų grąžinimas vyks ne iš karto – jos bus grąžintos per 30 metų nuo 2028-ųjų.
Pandemija sudavė netikėtą smūgį mūsų sveikatai ir ekonomikai, pagilino senas žaizdas. Pasaulinio karantino metu dar labiau išryškėjo priklausomybė nuo išorės gamintojų, paūmėjo hibridinės grėsmės, eižėjanti pasaulio prekybos sistema, neatlikti namų darbai žengiant į Pramonės 4.0 erą. Nenorėdami atsilikti pasaulinėje arenoje, turime nedelsti ir ambicingai planuoti bei įgyvendinti būtinas reformas.
Naujos investicijos turėtų tapti ne tinku senoms problemoms užmaskuoti, o katalizatoriumi ekonomikai transformuoti.
Arnoldas Pranckevičius yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
