Čia gi kalbame apie turinį pagal poreikį (on demand), kuomet žiūrovas pasirenka, ką nori, ir žiūri kada nori ir tai taip pat nieko nauja. Čia nebus nei naujo technologinio šuolio, nei organizacinio.
Asmeniškai netikiu tokiu terminu, kaip internetinė televizija. Jei tai televizija, bet transliuojama internetu, tai tik technologinis perdavimo būdo pasirinkimas, o jei visas turinys yra tik sukrautas į internetą, tai gal jau ir ne televizija, tad ieškokime naujo apibrėžimo, kuris atitiks esmę. Vertinant tai, kas šiandien teigiama, man tai – video blogerizmas. Tai tikrai gali būti įdomu A.Tapino gerbėjams ir sekėjams turinio prasme. Organizacine prasme gal tai taps tradicinių televizijos medijų pakasynomis.
Galbūt tai išsivystys į mediumą ateityje ir nuoširdžiai linkiu Andriui ir kolegoms sėkmės, bet šiandien tai tik skambi paraiška, verta palaikymo. Bet koks mediumas tai organizacinės pastangos ir verslas, net jei jūs deklaruojate nekomercinį pradą.
Nors sunku suprasti iš A.Tapino pasisakymų, kaip ši struktūra funkcionuos. Pavyzdžiui, įdomios mintys dėl prenumeratos mokesčio, nes toks kaip ir siūlomas, ir laisvos prieigos, bet jos labiau kvepia hipių laikais nei realiu ekonomikos ir organizacijos suvokimu: „galima skirti ir didesnes sumas, (...) tačiau ir nemokant už turinį laidas bus galima stebėti internete“.Sic!
O jei atsiras reklamos užsakovai, kaip tuomet, nes jūs nesate ir „ir Laisvės TV niekada nebus pelno siekiantis projektas“. Bet default (pagal nutylėjimą) esate juridinis arba fizinis subjektas, tuomet klausimas, - o kaip mokesčiai valstybei, kokiu pagrindu vyks jūsų pajamų išmokėjimas autoriams?
Be to, youtube gali apmokestinti už naudojimąsi platforma kaip media kanalu, o ne privačiais tikslais. Lygiai kaip sėkmės atveju gali pasiūlyti ir pinigų už įterpiamą reklamą. O kur atsakomybė žiūrovui už turinį ir kaip aštrios publicistikos atveju bylinėsitės su nepatenkintais subjektais?
Remiantis TNS šaltiniu, nurodoma kad iki 42% Lietuvos vartotojų turi technines galimybes žiūrėti TV programas tuomet, kai to nori. Nepateikiama, kokia šių procentų fizinė išraiška, o tai reiškia – kiek realių akių ar šeimos ūkių tai gali sau leisti. Ir vėl, kiek jų norės žiūrėti A.Tapino ir kitų autorių siūlomą produkciją, ją prenumeruoti ir t.t. Kur besuktum, vis norisi matyti aiškesnę verslo ir jo organizacijos viziją. Gyvenime dažnai sutinkame, jog garsūs profesoriai dažnai nėra geri praktikai. Taip ir žurnalistikoje – geras žurnalistas yra puikus mediumas, bet nebūtinai jis yra geras teisininkas, verslininkas ar virėjas.
Taigi, netekęs eterio Andrius kuria savo mediumą. Šiandien galima sveikinti su puikia viešųjų ryšių akcija starto išvakarėse. Bet virti verslo sriubą visai kas kita nei būti tos sriubos eterio skanautoju ir vertintoju. Andrius tai puikiai žino iš savo patirties, kai verdant tikrą sriubą verslas nepavyko... Vis vien linkiu sėkmės, tik bandau įkvėpti apdairumo.
Visos citatos iš „Verslo žinių“