Nors Lietuvoje nuolat baisimasi emigracijos mastais, sparčiai senėjančia visuomene, nedideliu gimstamumu, vis dar nesusitvarkome savame kieme ir patys aštriname problemą. Netyčia įtvirtinome principą, kad žmonės turi rinktis tarp šeimos ir finansinės gerovės. Pirmiausia galvoje turiu pensijų kaupimo sistemą, kur, pasirodo, tėvų noras kuo ilgiau patiems auginti vaikus, baudžiamas. Jei vaikų šeimoje daugiau – tai gali gerokai „kirsti“ per senatvės pensijos dydį.
Sistema nepalanki mamoms
Pensijos dydžiui svarbiausi du dalykai – darbo užmokesčio dydis ir darbo stažas. Moterys (kadangi jos dažniau eina vaiko priežiūros atostogų) dėl to atsiduria prastesnėje padėtyje.
Jei dalis problemos išspręsta ir laikas, kai jos prižiūri vaikus, įskaitomas į darbo stažą, pensijai vis dar neįskaitomas jų darbo užmokestis. Kadangi pirmais vaiko priežiūros atostogų metais gaunama 70 proc., antrais – 40 proc., o trečiais – nieko, nukenčia būsimos pensijos dydis. Kodėl? Todėl, kad mažėja darbo užmokesčio vidurkis.
Dabar apskritai siūloma pereiti prie pensijos dydžio skaičiavimo pagal taškus (1 taškas būtų lygus vidutiniam darbo užmokesčiui – VDU). Tai itin aiškiai iliustruoja problemą. Sakykime, jei vyras darbovietėje dirbo 35-erius metus ir kiekvieną mėnesį gavo VDU, jis surinks 35 taškus. Vadinasi, jei bus įvesta tokia sistema, kiekvienais metais valstybė pagal aplinkybes nustatys taško vertę, padaugins ją iš tų 35 už darbo stažą surinktų taškų ir bus aiškus pensijos dydis.
Dabar palikime viską taip pat, tik pakeiskime vyrą į moterį. Ji taip pat dirbo 35-erius metus (t. y. turi reikiamą stažą senatvės pensijai gauti), bet pagimdė, sakykime, tris vaikus ir, norėdama pati auginti atžalas, kiekvieną kartą išėjo trejiems metams vaiko priežiūros atostogų.
Išeina taip, kad valstybė tarsi leidžia rinktis, bet iš tiesų žmogus nubaudžiamas. Nors būtinąjį darbo stažą pensijai gauti ši moteris turės, bendrai taškų surinks gerokai mažiau nei vaiko priežiūros atostogų nėjęs vyras. Jei trejus metus ji tegaus po 0,7 taško, dar trejus – po 0,4, o už trejus paskutinius – apskritai nieko, ji teturės 29,3 taško.
Darykime prielaidą, kad nustatyta taško vertė – 15 eurų, vadinasi, vyras gaus 525, o moteris – tik 439,5 eurus pensijos.
Senatvėje tai reikš nemažą pajamų skirtumą tarp tų, kurie rinkosi vaiko priežiūros atostogas, ir tų, kurie ne. Darykime prielaidą, kad nustatyta taško vertė – 15 eurų, vadinasi, vyras gaus 525, o moteris – tik 439,5 eurus pensijos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Trišalėje taryboje prie „Sodros“ šią problemą kėlė jau prieš kokius metus. Tuomet siūlėme, kad pasirinkusiems vaiko priežiūros atostogas būtų garantuojamas valstybės draudimas, siekiantis darbo užmokestį. Kitaip tariant, nors REALIAI mamos gautų 70 proc., 40 proc. ir 0 proc., bet SENATVĖS PENSIJAI būtų priskaičiuojama tiek tarsi jos gautų 1 VDU. Tai reikštų, kad jų pensija nenukentėtų. Deja, tada šis profesinių sąjungų nuogąstavimas ignoruotas.
Verta atkreipti dėmesį dar į vieną aspektą – kol kas būtinasis darbo stažas yra 30 metų, bet planuojama pailginti iki 35-erių. Ką tai reiškia? Jau dabar apie ketvirtadalis pensinio amžiaus žmonių neturi būtinojo stažo, o vėliau visos pensijos negaunančių žmonių dalis dar išaugs. Kitas dalykas – tie žmonės, kurie išeina į pensiją, turėdami 35 metus stažo (t. y. 30 būtinojo ir 5 papildomo) ir tikisi už papildomus metus gauti bent 15 eurų didesnę pensiją, priedų negaus.
Dideli įnašai nereiškia didelės pensijos
Kitas demotyvuojantis prieštaravimas yra sumokėtų įnašų pensijai ir pensijos dydžio neatitikimas. Skaičiuoti mokame visi. Nesunku suprasti, kad tai yra viena svarbių priežasčių, skatinančių „šešėlį“.
Mūsų pensijų sistema paremta socialinės pagalbos principu. Tai skamba gražiai, bet realiai turi nemalonių šalutinių poveikių. Esmė ta, kad nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo ir sumokamų mokesčių, pensijos dydis skirsis mažai.
Jei matematiškai turėtum gauti gana didelę pensiją, to nebus. Jei tavo įnašai dideli, dalis to nueis, kad būtų paremti gavę žemesnius atlyginimus ir mokėję mažesnius įnašus pensininkai.
Palyginkime gaunančius minimalų ir vidutinį mėnesinį atlyginimą. Nors algų skirtumas – kone dvigubas, pensijas abu gaus panašias. Kadangi pensijos dydis susideda iš darbo užmokesčio dydžio, darbo stažo ir bazinės pensijos, tai daugiau uždirbusiems mažinama bazinė pensija. Tai daroma, kad būtų galima šiek tiek daugiau mokėti uždirbusiems mažiau. Jei uždirbai labai daug – bazinės pensijos apskritai gali negauti.
Nors solidarumas visuomenėje labai svarbus ir sveikinimas, su socialiai atsakinga pensijų plokštinimo sistema, manyčiau, persistengta. Keliasdešimties eurų skirtumas tarp tų, kurie visą gyvenimą sumokėdavo mažai ir labai daug mokesčių, skamba absurdiškai. Ar tikrai stebimės, kad žmonės verčiau pasirenka „šešėlį“? Gerai, kad imta diskutuoti apie pokyčius. Žinoma, ribojimas pensijų dydžiams turėtų išlikti (siūloma 2,3 VDU), bet tai, kiek sumoki, turėtų labiau atsispindėti tame, ką už tai gauni.
Artūras Černiauskas yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.