Ir visiškai nesvarbu, jei politikas kalba kvailystes, o jo veiksmai yra ir bereikšmiai, ir beprasmiai. Visi juk puikiai įsisąmonino ryšių su visuomene patarėjų kalamą tiesą – niekas neklausia po pasirodymo televizijoje „kaip kalbėjau“? Visi domisi tik, „kaip atrodžiau“.
Todėl Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė (nors gal vertėtų jai kaip popžvaigždei, kokiai Bunkei ar Zvonkei, patrumpinti pavardę iki skambesnės, kad ir Loreta Graužė) staiga meta tiesioginį darbą Seime („kas dieną tas pats ir tas pats – pabodo“), pirmininkavimo Europos Taryboje užduotis („ai, vis viena prezidentė nustelbs, o per didįjį Rytų partnerystės renginį ir tiesiog į Rygą ištrems“), suplanuotą kelionę į Londoną („karalienė nepriima, princai irgi – ko ten važiuoti?“) ir už 30 000 mokesčių mokėtojų litų išskubėjo į Ukrainą.
Suprantama – televizijos kamerų ten daugybė, įvykis aktualus, nuo scenos moters juk niekas nenustums. Ką pagalvos ukrainiečiai – ne itin svarbu, o štai Lietuvos žmonės pamatys vaizdzialį „Loreta ant barikadų”.
Žiūrint per politinę ar paprasto racionalumo prizmę Seimo pirmininkės ir jo ginklanešių pasiskraidymas į Kijevą buvo visiškas fiasko. Su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku susitikti net nepavyko, tarpininkauti nebuvo kam, įkalbėti ką nors, kad Ukraina turėtų pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, nebuvo nė menkiausių galimybių (kaip tai padaryti, jei visi sprendimo teisę turintys tavęs ir akyse matyti nenori?).
Žiūrint per politinę ar paprasto racionalumo prizmę Seimo pirmininkės ir jo ginklanešių pasiskraidymas į Kijevą buvo visiškas fiasko.
Bet pasireklamuoti kiek pasisekė – tegul ir labai nesklandžia kalba, bet vis nuo scenos. Perfrazuojant kino filmo pavadinimą, šią kelionę būtų galima pavadinti „Kaip šaunioji Lietuvos Seimo pirmininkė Ukrainoje patirtį graibstė“ ir tiesiog pasijuokti.
Tačiau yra vienas „bet“. Kažkaip visas šis Ukrainos eurointegracijos palaikymo šou labai jau keistai disonuoja su nesenais įvykiais – kad ir vojažu į Maskvą – skundžiant Lietuvą dėl „politinio Viktoro Uspaskicho persekiojimo“. Ir atvirkščiai, staigi ir juokinga kelionė į Ukrainą, kuri naudos nedavė jokios, o štai pakenkti tikrai galėjo, labai jau keistai dera, kad ir su visai neseniai vykusiais V.Uspaskicho pasivažinėjimais į Rusiją.
Kitą vertus, reikia pripažinti, kad Seimo pirmininkė bent jau polėkio turi – ko tikrai nepasakysi apie pasireklamuoti bandančius kai kuriuos ministrus.
Po siaubingos tragedijos Rygoje sublizgėti „rūpestingumu“ pabandęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas paprasčiausiai apsijuokė. Pavedimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai per savaitę patikrinti VISŲ masinio žmonių susibūrimo vietų saugą galėjo duoti tik žmogus nesuprantantis, nei kiek tokių pastatų Lietuvoje esama, nei kokias pajėgas turi ar funkcijas atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba.
Po siaubingos tragedijos Rygoje sublizgėti „rūpestingumu“ pabandęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas paprasčiausiai apsijuokė.
Ką dar galėjo padaryti ministras – tai visiems ugniagesiams gelbėtojams užmauti geležines kurpaites ir pareikalauti sunešioti jas per savaitę blaškantis iš prekybos centro į koncertų salę, iš ten – į krepšinio areną ir atgal į prekybos centrą.
Bandymas pasireklamuoti tragedijos fone buvo toks nevykęs, kad sukėlė net Vidaus reikalų ministro kolegos Vyriausybėje ir partijoje, aplinkos ministro Valentino Mazuronio pašaipą. Džiugu, kad nors jam akivaizdu, jog užduotys, kurias į kairę ir dešinę daliją D.Barakauskas, yra neįvykdomos, o ir pastatų statybų bei jų eksploatacijos priežiūrą vykdo ne ugniagesiai, o Aplinkos ministerijos ir savivaldybių pareigūnai.
Kitą vertus – kas šiandien gali įvertinti, ką Lietuvos žmonės po mėnesio prisimins geriau: pašaipią šypseną aplinkos ministro lūpose ar gailias ir rūpestingas vidaus reikalų ministro akis...
Artūras Melianas yra Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
