Ar Lietuva turi sunerimti?
Doktrinoje pateikiami šiuolaikinių karinių konfliktų pagrindiniai akcentai, kuriuose iš dalies paaiškinama Rusijos Federacijos vykdyta politika Kryme ir Rytų Ukrainoje, kaip pvz.: karinės jėgos naudojimas kartu su nekarinėmis (politinėmis, ekonominėmis, informacinėmis) priemonėmis, plačiai panaudojant protestuojančius gyventojus ir specialiųjų operacijų pajėgas.
Būtent tokia politika besiremiant buvo aneksuotas Krymas ir vykdyta karinė — informacinė agresija. Niekas negalėtų paneigti, kad toks scenarijus negalėtų būti įgyvendinamas kažkurioje iš Baltijos valstybių, pabrėžiant būtinybę ginti vietos rusų teises.
Savo piliečių už Rusijos federacijos ribų gynybai doktrinoje taip pat skiriamas nemenkas dėmesys, tad galima prognozuoti, kad šalies viduje veikiančių organizacijų aktyvumas gali labai sustiprėti.
Doktrinoje numatomas ir politinių judėjimų, visuomeninių organizacijų panaudojimas, tad Lietuvos piliečiams reikėtų atkreipti dėmesį prieš dalyvaujant įvairiuose renginiuose, kuriuose nagrinėjamos temos yra pakankamai jautrios šių dienų geopolitinėje situacijoje. Reiktų pasidomėti, kas organizuoja tokius renginius, kas skiria tam lėšas ir kokių tikslų galimai bandoma pasiekti.
Lietuvai reikėtų atkreipti dėmesį į naują doktrinos akcentą, kuris kalba apie masinį tikslių konvencinių ginklų panaudojimą ir poveikio priešininkui sukūrimą informacinėje erdvėje ir radioelektroninėje kovoje.
Lietuvai reikėtų atkreipti dėmesį į naują doktrinos akcentą, kuris kalba apie masinį tikslių konvencinių ginklų panaudojimą ir poveikio priešininkui sukūrimą informacinėje erdvėje ir radioelektroninėje kovoje.
Remiantis šiuo punktu, galima spėti, kad informacinės atakos, propaganda tik dar labiau intensyvės, tad turime rasti būdą, kaip kovoti ir atsilaikyti prieš neteisingos informacijos platinimą.
Draudimai čia nepadės — turime siekti, kad žmonės patys sugebėtų atsirinkti teisingą informaciją nuo propagandos.
Informacinis karas tęsis
Dabartinės pastangos kovoti su propaganda greičiausiai gali tapti nepakankamos, nes progų skverbtis į mūsų informacinę erdvę pasitaikys ne viena. Aktualiausia proga išnaudoti informacinio karo įrankius gali tapti šiemet Maskvoje vyksiantis pergalės Antrajame pasauliniame kare jubiliejus.
Vėl galime susidurti su istorijos iškraipymo atvejais, bei tendencingai skleidžiama demagogija apie Lietuvos silpnumą ar kitą tikrovės neatitinkančią informaciją. Lietuvoje šiais metais minime Sausio 13–ąją — 24–ąsias Laisvės gynimo metines, kovo mėnesį švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25–ąsias metines — tai Lietuvai ypač reikšmingos ir ypatingos dienos, kurios gali sulaukti ir nedraugiškų valstybių dėmesio. Šios dienos yra Lietuvos valstybingumo įrodymai, tad Lietuvos piliečiai turi būti budrūs ir teisingai atsirinkti.
Visoje Rusijos karinėje doktrinoje dėmesys telkiamas į dvejopo pobūdžio karinius veiksmus — ginkluotus ir neginkluotus. Galima matyti, kad neginkluotoms priemonėms Rusija šiais metais skiria žymiai didesnį dėmesį nei tai buvo daroma 2010 metais. Galima išskirti ir besikeičiantį požiūrį į NATO. Ši organizacija išskiriama kaip grėsmė, tačiau doktrinoje numatomas tolimesnis bendradarbiavimas tiek su NATO, tiek su Europos Sąjunga.
Kaip rūpinsimės savo saugumu?
Kaip vertinti šią atnaujintą karinę doktriną? Galima sakyti, kad tai yra viešas savo strategijos išdėstymas, siekiant išlaikyti kaimynines šalis įtampoje, galios demonstravimas ir viešas veiksmų deklaravimas tam tikrais atvejais.
Doktrinoje išlaikytos nuostatos apie branduolinių ginklų naudojimą, kuriuos Rusija labai vertina ir laiko tai „supervalstybės“ ar aukštesnių gynybos standartų įrodymu.
Svarbus faktas yra tas, kad Rusija savo gynybai 2015 metais skirs rekordinį skaičių — 4,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai sudaro 81 mlrd. dolerių. Doktrinoje taip pat teigiama, kad daugiau nei pusė — 52,7 proc. — lėšų bus skiriama įsigijimams. Akivaizdu, kad Rusija aktyviai ginkluojasi, modernizuoja savo kariuomenę, balistines raketas, perka naujausius ginklus ir kt. Tokie veiksmai verčia ir toliau aktyviai rūpintis Lietuvos saugumu.
Patvirtinus 2015 metų valstybės biudžetą, krašto gynybai nuo bus skiriama 1,11 proc. nuo BVP. Tai ženklus finansavimo padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais, kai savo gynybai skyrėme vos 0,78 proc. nuo BVP. Tokie skaičiai nuteikia optimistiškai, nes turėsime žymiai daugiau galimybių sustiprinti savo kariuomenę, krašto apsaugą, ginkluotę.
Noriu pasidžiaugti, kad piliečių aktyvumas krašto gynyboje išaugo kone kelis kartus ir šiandien Lietuvos saugumui abejingų greičiausiai nerastume. Kiekvienas aktyvus pilietis gali prisidėti prie Lietuvos saugumo: įgyti bazinius karinius mokymus, atlikti privalomąją karo tarnybą, jungtis prie savanoriškų organizacijų, kurios aktyviai dalyvauja krašto apsaugos sistemoje ar siūlyti savo profesinius įgūdžius, kiekvienas pilietis turi rasti savo vietą krašto gynyboje.
Skatinu kiekvieną lietuvį prisidėti prie Lietuvos saugumo. Galimybių išbandyti save karo tarnyboje ir įgyti bent minimalių žinių apie krašto gynybą yra daug. Savanoriškos organizacijos mielai priima naujus narius, plečia savo veiklą, tad kiekvienas iš mūsų ten rasime savo vietą. Susitelkusi tauta — stipri valstybė.
Artūras Paulauskas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys
