Papildomi įstatymai problemos neišspręs
Šio klausimo sprendimo reikalingumą dar kartą pagrindė iškilęs skandalas dėl krepšininko Žydrūno Ilgausko pilietybės atėmimo po to, kai šis savo noru priėmė Jungtinių Amerikos valstijų pilietybę. Šis atvejis dar kartą įrodė, kad klausimą spręsti būtina.
Pradėta kalbėti apie papildomo įstatymo reikalingumą, kuris apibrėžtų Lietuvai nusipelniusių asmenų galimybę turėti dvi pilietybes, tačiau tai tik dar vienas, eilinis bandymas išvengti referendumo. Galima iškart prognozuoti, kad toks įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Galima iškart prognozuoti, kad toks įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Praeityje, 2002 metais, jau turėjome atvejų, kai dėl Pilietybės įstatymo pataisų, kuriomis tuo metu buvo siekiama įteisinti dvigubą pilietybę, žmogus drąsiai priėmė kitos šalies pilietybę, žinodamas, kad Lietuvos pilietybė jam bus palikta. Tačiau neužilgo, pataisos, įtvirtinančios dvigubą pilietybę, buvo pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, ir minėti Lietuvos piliečiai automatiškai neteko Lietuvos pilietybės. Tokios įstatymo pataisos galiojo 4 metus, jomis pasinaudojo 34 žmonės, tačiau galiausiai buvo pripažinta, kad tai prieštarauja Konstitucijai.
Tokių atvejų yra ne vienas. Net garsūs sportininkai pasiklysta įstatymų vingiuose, ir ne vien Ž.Ilgauskas, priėmęs kitos šalies pilietybę, neteko Lietuvos pilietybės. Taip nutiko ir garsiai dviratininkei Dianai Žiliūtei, kuri buvo suklaidinta prieš tai galiojusio įstatymo.
Ar pilietybės atėmimas yra Lietuvos sportininkų išsižadėjimas ar ne – kitas klausimas. Lietuva yra teisinė valstybė, todėl vadovaujamasi įstatymais, kurie šiuo metu numato, kad Lietuvos pilietis negali būti ir kitos valstybės piliečiu.
Referendumas – vienintelė išeitis
Dabar Seime pateiktos kelios įstatymų pataisos, kurios siekia įtvirtinti nuostatą, kad piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų, galėtų turėti dvigubą pilietybę. Ypatingi nuopelnai – tai kai darbais ir veikla ypač reikšmingai prisidedama prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, tarptautinio autoriteto, tarptautinės galios didinimo ir pan.
Tačiau ir dabar Pilietybės įstatyme panaši nuostata galioja ir taikoma ypač retais, išimtiniais atvejais, kurie negali būti laikomi paplitusiu reiškiniu. Tokie ir panašūs atvejai gali prieštarauti Konstitucijai, tad vėl galime įkliūti į įstatymo pinkles, kai priimtas įstatymas panaikinamas, o žmonės taip ir lieka nieko nepešę ar net praradę pilietybę.
Mano siūlymas – vėl grįžti prie referendumo idėjos ir pagaliau visiems bendrai susitarti dėl referendumo klausimo formuluotės. Pasigirsta baimių, kad referendumas gali neįvykti ar pasisukti ne ta linkme, kokios siekiama.
Tokios baimės man atrodo nepagrįstos, nes labiausiai dviguba pilietybe suinteresuotos grupės, politikai, visuomenininkai turėtų dėti visas pastangas, kad žmonės, ateitų į referendumą ir išreikštų savo pritarimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Mano siūlymas – vėl grįžti prie referendumo idėjos ir pagaliau visiems bendrai susitarti dėl referendumo klausimo formuluotės.
Elektroninis balsavimas – išeitis?
Lietuvoje gana seniai diskutuojama ne tik apie dvigubą pilietybę, tačiau ir apie elektroninį balsavimą, kuris žymiai palengvintų žmonių nuomonės išreiškimą visuose tiesioginiuose rinkimuose. Dabar daugiausiai žmonių savo nuomonę reiškia Prezidento rinkimuose, tačiau ir šis skaičius vos tesiekia pusę balsavimo teisę turinčių piliečių skaičiaus.
Elektroninis balsavimas būtų puiki išeitis į rinkimus pritraukti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius ir gyvenančius ypač atokiuose kraštuose užsienyje, kuriems atvykti į ambasadą balsuoti yra taip pat sunku, kaip ir jaunuoliui pasiimti rinkimų lapelį ir ateiti prie balsadėžės.
Toks alternatyvus balsavimas taip pat sutrauktų jaunimą prie kompiuterių, nes šiuo metu dauguma jaunų žmonių nebalsuoja dėl to, kad ši procedūra reikalauja vykti į deklaruotą gyvenamąją vietą, pasiimti lapelį ir pėdinti į rinkimų apylinkę. Ne visi ryžtasi taip padaryti.
Elektroninis balsavimas paskatintų ir referendumo populiarumą – juk savo balsą galima išreikšti prisėdus prie kompiuterio ir paspaudus kelis mygtukus. Ši galimybė stipriai padidintų šansus, kad referendumas įvyks, prisimenant referendumo dėl dvigubos pilietybės apklausos rezultatus, jauni žmonės itin aktyviai palaiko galimybę Lietuvoje įteisinti dvigubą pilietybę. Pasaulis globalėja, valstybių piliečiai tampa pasaulio piliečiais, kuria savo šeimas ir gyvenimus svetur, tad turime leisti žmonėms gyventi ten, kur jie nori, tačiau valstybė negali priversti piliečių nutraukti savo ryšių su Tėvyne – Lietuva.
