Seimo opozicija jau rinkti parašus to paties Kreivio (o gal ir visos Vyriausybės) interpeliacijai, Generalinė prokuratūra pradėti viešojo intereso gynimą, o žurnalistai kibti Kreiviui į atlapus, nes jis iki šiol taip ir neatsakė į pačios žiniasklaidos pateiktus klausimus dėl konkurso skaidrumo ir jo asmeninio vaidmens šioje skandalingoje istorijoje.
Norėčiau tikėti, kad šio štilio kaltininkė – vasara. Tačiau vasaros atostogos jau baigėsi, už lango ruduo. O Lietuvos laukia dar vienas jūrinio vėjo parko konkursas. Ar jį su šūkiu: „O mums jūra iki kelių!“ vykdys tas pats konservatorių ministras Kreivys ir Co?
Juk visuomenei vis dar neatsakyta, kodėl liepą pasibaigęs jūrinio vėjo jėgainių parko aukcionas, kurį, neoficialiais duomenimis, laimėjo „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ konsorciumas, pritrauks dešimteriopai mažiau lėšų, nei pritraukia kitose valstybėse vykstantys tokio masto jūros jėgainių aukcionai?
Milijardiniai skirtumai verčia abejoti šio konkurso skaidrumu, ypač vertinant jo skubą bei tai, kad konkurse dalyvavo vos dvi įmonės – „Ignitis“, pasiūlęs 20 milijonų eurų, ir kita įmonė, simboliškai pasiūliusi mažiausią konkurso reikalavimus atitinkančią sumą – 5 milijonus eurų. Tai vertintina kaip labai rimtas signalas, kad projekto visuomeninė nauda bus paleista vėjais.
Reikia pabrėžti, kad dėl Lietuvos jūrinio vėjo parko veiklos privaloma atlikti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą. Tokiu vertinimu suinteresuotų valstybių Danijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos atsakymai buvo gauti 2023 m. gegužės 19-liepos 7 d., tačiau jų net nesulaukus 2023 m. kovo 31 d. buvo pradėtas dokumentų priėmimas Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursui. Iki šios dienos ir Aplinkos ministerija nepaskelbė sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
Valdžios institucijų elgesys, kai sąlygos veiklai sudaromos neatlikus tokio vertinimo, gali būti traktuojamas kaip Espoo konvencijos pažeidimas. Tai neprideda solidumo ir patikimumo Lietuvai kaip partnerei tarptautinėje arenoje. Skandalinga ir tai, kad tokį tyrimą palikta atlikti pačiam konkurso nugalėtojui, o ne nepriklausomiems ekspertams, nors ES direktyva (2011/92/ES) be interpretacijų skelbia – prieš duodamos sutikimą plėtoti projektą, kompetentingos institucijos privalo atlikti atitinkamą poveikio aplinkai vertinimą, kad nustatytų projekto poveikį aplinkai, atsižvelgiant į projekto „pobūdį, mastą ar vietą“.
Vien faktas, kad tokios valstybinės svarbos konkurse nedalyvavo nė viena pasaulinio masto bendrovė, verčia abejoti šios Vyriausybės deklaruojamu noru pritraukti užsienio kapitalo investuotojus. Taip surengtas konkursas kompromituoja mūsų valstybę ir kuria nepatikimos, nepotizmo persmelktos šalies įvaizdį.
Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvos energetikos rinkos dalyviai vengia žurnalistams viešai komentuoti šį skandalingą įvykį ir prisipažįsta, kad baiminasi sulaukti valdžios atkirčio. Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų valstybėje įsivyravo baimės atmosfera ir valdžios nebaudžiamumas. Tai kelia tiesioginę grėsmę šalies demokratijai.
Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvos energetikos rinkos dalyviai vengia žurnalistams viešai komentuoti
Net neabejoju, kad atskiro vertinimo reikalauja ir tas faktas, kad Energetikos ministerijos vadovas turėjo deleguoti narį į šio konkurso komitetą, kai paties Energetikos ministro D.Kreivio turimų „Ignitis“ akcijų vertė siekia 100 000 eurų. Atsižvelgiant į Energetikos ministro asmeninį suinteresuotumą, kaip „Ignitis“ akcininko, bei jo asmeninius santykius su „Ignitis“ valdymo organų nariais, teisėsauga privalo įvertinti, ar aukščiau aptarti teisės aktų pažeidimai, vykdant konkursą, nesudaro nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo požymių ministro veiksmuose.
Tad, nepaisant to, kad kažkam jūra iki kelių, Lietuva negali sau leisti, kad jos energetiniam saugumui bei aplinkai svarbus Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas būtų diskredituojamas skaidrumo stokojančiais veiksmais.
