Pilietinis ugdymas yra labai svarbi disciplina, formuojanti jauno žmogaus požiūrį į esminius dalykus: Tėvynę, saugumą, lojalumą ir kt. Tokia disciplina stiprina ryšius su šalimi, tauta, ugdo gebėjimą realiai vertinti istoriją, dabartį ir ateitį. Pilietinis ugdymas neturėtų apsiriboti vien moralinių vertybių stiprinimu, nes teorinės saugumo ir gynybos žinios bei praktika irgi turėtų būti pilietinio ugdymo dalis. Tokį žinių pagrindą jaunuoliai turėtų gauti jau mokykloje, vyresnėse klasėse.
Būtent mokyklos rengia rytdienos pilnamečius piliečius, kurių tik nedidelė dalis savo tolesnį gyvenimą ir karjerą savo noru susies su kariuomene, dalis jų pasirinks policiją, pasienį ar kitas saugumą užtikrinančias institucijas. Didžioji dalis įsilies į darbo rinką, mokslinę veiklą ar ieškos galimybių užsienyje.
Šalies saugumo klausimai bus aktualūs ne visiems, o galimybė savanoriškai įgyti gynybos praktikos sudomins tikrai ne kiekvieną. Čia didelį vaidmenį galėtų suvaidinti pilietinio ugdymo pamokos mokykloje. Jeigu jaunystėje būtų formuojamos stiprios pilietinės nuostatos, t.y., jei mokiniai gautų tikrai įdomias ir naudingas bei praktika praturtintas pilietinio ugdymo pamokas, taip pat ir praktines karines žinias, jų palankus požiūris į valstybės saugumą būtų žymiai stipresnis ir atidesnis. Kitaip tariant, jei valstybei iškiltų pavojus – tokie jaunuoliai eitų ginti savo Tėvynę.
Pilietinių nuostatų stiprumas lemia mūsų visuomenės sveiką atsparumą prieš minkštąsias, hibridines grėsmes, tokias kaip propaganda, informacinis karas ar kibernetinės grėsmės. Pilietinis ugdymas iš esmės nėra karinė disciplina, tai požiūrį ir identitetą per valią formuojanti disciplina, stiprinanti žmogaus ryšius su savo gimtąja šalimi ir žmonėmis, bet be jos nei vienoje valstybėje neįmanoma karinė gynyba.
Rezervas – būtina kariuomenės struktūra
Kita svarbi gynybos dalis – rezervas. Kokybiškas ir parengtas rezervas turi tapti svarbia krašto gynybos dalimi, nes jis užpildo tarpą tarp jaunimo nuostatų formavimo ir profesinės kariuomenės.
Būtent rezervas užtikrina mūsų šalies gynybos planų vykdymą. Taikos metu Lietuvos ekonomika nepajėgi turėti ir išlaikyti 50 tūkstančių karių, nebent norėtume savo kariuomenę matyti apginkluotą paprastais šautuvais, neturinčia modernios technikos, ryšių priemonių. Galų gale kasdienėms taikos meto užduotims tiek žmonių ir nereikia.
Rezervas turi ne tik skaitinę išraišką, tačiau ir kitus labai svarbius kokybinius parametrus. Turi būti aiškiai apibrėžta, kiek laiko rezervo kario įgūdžiai ir žinios yra tinkami nedelsiant stoti į valstybės gynybą – tai gali būti treji, ketveri ar penkeri metai.
Visai kas kita yra toks pat skaičius rezervo karių. Jiems nereikia mokėti atlyginimų, skirti išlaikymo, o pratybos vyksta atskiram rezervo kariui tik kas kelerius metus. Rezervas turi ne tik skaitinę išraišką, tačiau ir kitus labai svarbius kokybinius parametrus. Turi būti aiškiai apibrėžta, kiek laiko rezervo kario įgūdžiai ir žinios yra tinkami nedelsiant stoti į valstybės gynybą – tai gali būti treji, ketveri ar penkeri metai. Be to, turi būti sukurta aiški sistema, kad vieną kario specialybę įgijęs karys ją išlaikytų būdamas rezerve. Karių specialybės turi taip pat išlaikyti proporcijas.
Praėjusių metų pirmoje pusėje Seime pasirašytas atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl 2014-20 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir politikos strateginių gairių yra realiai veikiantis. Sparčiai įgyvendinamos jame esančios nuostatos, kurios apima tiek bendrus valstybės saugumo uždavinius, tiek tarptautinį bendradarbiavimą, tiek karinio saugumo užtikrinimą. Dabar reikalingas darnus vykdomosios valdžios darbas, kad susitarimo nuostatos būtų įgyvendintos praktiškai. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė yra atsakingos, kad viskas būtų apgalvota ir tinkamai organizuota. Čia labai svarbu pabrėžti, kad tik kokybiškai apmokytas ir nuolat besitreniruojantis rezervas turi didžiausią naudą valstybei ir jos saugumui.
Pavyzdžiu galima laikyti užsienio šalis partneres, Skandinavijos šalis, kurios turi nedidelės kariuomenės ir sienos su neramiu kaimynu, patirtį. Izraelyje rezervo kariai treniruojasi reguliariai ir tai atlieka savo noru, ten atlikti karinę tarnybą ir nuolat tobulintis yra kiekvieno garbės reikalas, o socialinė sistema yra rezervo karių pusėje. Sistema veikia be kliūčių dėl darbo, mokslų ar lyties. Tokia turi būti ir Lietuvos siekiamybė – sukurti palankias sąlygas kokybiškam rezervo rengimui.
Galime apibendrinti, kad valstybės gynyba tvirta tiek, kiek stiprus jos ginkluotųjų pajėgų rezervas. Svarbiausi piliečių pasirengimo ginti šalį elementai yra du: piliečių valia, jų pasiryžimas, antrasis – karinės žinios bei praktiniai įgūdžiai ginklu ginti valstybę. Pirmąjį elementą padeda formuoti pilietinis, patriotinis ugdymas, antrąjį – savanoriškas ar privalomas karinis rengimas. Šie elementai papildo vienas kitą ir sudaro vientisą piliečių rengimo valstybės gynybai sistemą.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
