Kremlius užėmė agresyvią, ekspansinę poziciją. Jau ne kartą iš Rusijos Federacijos Dūmos buvo viešai išsakomi grasinimai Baltijos valstybėms, kaupiami didžiuliai ginkluotės arsenalai Kaliningrade, organizuojamos puolamojo pobūdžio karinės pratybos, trukdoma laivyba ir veikla ekonominėje zonoje bei nuolat tikrinamas oro policijos budrumas.
Rusijos federacijos minkštosios galios apraiškas galime stebėti mūsų socialinėje, viešojoje ir kultūrinėje erdvėse. Tiesiogiai ir netiesiogiai yra kėsinamasi į Lietuvos nacionalinį saugumą, kenkiama mūsų interesams.
Pasikeitus situacijai, turime iš naujo pažvelgti į mūsų nacionalinio saugumo prioritetus ir atnaujinti pagrindinį strateginį dokumentą – Nacionalinio saugumo strategiją, kuri buvo patvirtinta dar 2012 m.
Nauji iššūkiai
Stebėdami kas vyksta mūsų šalyje ir aplink mus, galime matyti, kad mūsų informacinę erdvę jau senokai bandoma uzurpuoti įvairaus tipo propaganda.
Rusijos propagandos mašina aktyviai bando prasimušti į Lietuvos žmonių protus. Kryptingai ir nuosekliai siekiama pakirsti tautos pasitikėjimą valstybe ir savimi, šalies valdžia, mūsų kariuomene, pilietinės visuomenės institutais, pamatinėmis vertybėmis, menkinami valstybės pasiekimai ir išpučiamos problemos.
Taigi informacinis saugumas yra viena iš dabartinių ir aktualiausių problemų, o informacinėms grėsmėms turime skirti ypatingą dėmesį. Tam būtina užtikrinti saugų valstybės funkcionavimą informacinėje erdvėje. Tik kontroliuodami savo pačių informacinę erdvę, efektyviai galėsime ginti nacionalinius interesus išorinėje erdvėje.
Buvo ne vienas bandymas patikrinti, kaip veikia mūsų kibernetinė apsauga: nulaužti svarbūs interneto puslapiai, valstybinių įstaigų svetainės, buvo bandoma sutrikdyti nemažai interneto duomenų bazių ir tinklalapių veiklą.
Saugodami savo kibernetinę erdvę jau žengėme svarbius žingsnius. Buvo sukurtas Kibernetinio saugumo centras, kuris saugo Lietuvos kibernetinę erdvę ir resursus. Nors kibernetinis saugumas ir anksčiau buvo priskirtas prie saugumo prioritetų, toliau būtina jį stiprinti, labiau suvienyti privataus verslo, valstybės ir pilietinės visuomenės potencialą bendram efektyviam darbui. Galime džiaugtis, kad mūsų kibernetinė apsauga tik stiprėja, o prisijungti prie kibernetinio saugumo stiprinimo nori vis daugiau profesionalų.
Rusija sau pasiliko teisę naudoti karinę jėgą nacionalinių interesų gynybai. Turime į tai atkreipti dėmesį. Akivaizdu, kad mūsų atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje turėtų būti išdėstytas kitoks požiūris į Rusiją.
Negalima atmesti ir hibridinių grėsmių, su kuriomis akivaizdžiausiai susidurta Ukrainoje. Tai valstybinių ir nevalstybinių vienetų veikimas kartu, siekiant išsikeltų tikslų.
Tikslai gali būti sumaišties sukėlimas, manipuliavimas žiniasklaida ir socialine erdve, spaudimo strateginių sprendimų priėmimui darymas ir kt. Hibridinės grėsmės yra pavojingos savo pobūdžiu, daugialypiškumu, dažnai veikiama pasitelkiant ne vieną įrankį ar kanalą.
Visos šios grėsmės šiuo metu yra labai aktualios Lietuvai, su jomis susiduriame kasdien. Aktyviausiai jos pasireiškia socialiniuose tinkluose, nes juose kuriamos įvairios grupės, kanalai, kuriuose transliuojama informacija prasilenkia su realybe. Būtent šias grėsmes šiandien turime laikyti nacionalinio saugumo prioritetais. Tai privalome įtvirtinti ir atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje.
Rusija 2015 m. gruodžio mėnesį atnaujino savo nacionalinio saugumo strategiją, kurioje išskyrė naujas grėsmes, pirmiausia įvardindama JAV ir jos sąjungininkes, vykdančias Rusijos sulaikymo politiką. Strategijoje pabrėžiama, kad NATO plėtra ir karinio aktyvumo didėjimas yra nepriimtinas, o pagrindiniais grėsmių šaltiniais įvardijama JAV ir NATO.
Rusija sau pasiliko teisę naudoti karinę jėgą nacionalinių interesų gynybai. Turime į tai atkreipti dėmesį. Akivaizdu, kad mūsų atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje turėtų būti išdėstytas kitoks požiūris į Rusiją.
Dabar galiojančioje mūsų Nacionalinio saugumo strategijoje, kuri buvo atnaujinta 2012 m., reiškėme pasitikėjimą Rusijos Federacija ir siekėme su ja stiprinti ryšius. Šiandien šią šalį galime įvardyti kaip agresorę (privalome konkrečiau apibrėžti mūsų požiūrį į Krymo okupaciją, Rytų Ukrainos konflikto eskalavimą), keliančią grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Turime nuspręsti, kokia kryptimi turi klostytis mūsų santykiai su šia kaimynine šalimi.
Anksčiau siekėme ir prioritetais laikėme energetinę nepriklausomybę, strateginių ūkio objektų statybą, tvarią makroekonomikos politiką. Dalis šių tikslų jau beveik pasiekta: turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, baigėme tiesti dalį elektros linijų, įsivedėme eurą.
Tačiau atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje reikės aptarti ir vis aktyvėjančią imigracijos problemą, įtvirtinti nuolatinio ir stabilaus krašto apsaugos finansavimo, viešojo saugumo užtikrinimo nuostatas.
Nacionalinis saugumas – ne vien gynyba
Nacionalinį saugumą lemia labai daug faktorių, nes nacionalinis saugumas pirmiausia yra mūsų valstybės klestėjimo pagrindas. Tik saugioje aplinkoje įmanoma gyventi, dirbti ir kurti.
Nacionalinio saugumo sąvoka yra daugiabriaunė, apimanti socialinį, ekonominį, laisvą, pilietinį visuomenės gyvenimą. Kai žmonės yra laisvi, nevaržomi, gali kurti, keliauti, yra socialiai apsirūpinę, ekonomiškai stiprūs – tokia šalis yra saugi ir stipri.
Laikas atnaujinti nacionalinio saugumo strategiją, išsikelti naujus saugumo tikslus ir jų siekti, kad Lietuva būtų saugi ir patikima šalis.
Vidiniai faktoriai ir kiekvieno mūsų žmogaus orus gyvenimas ypač lemia nacionalinį saugumą, nes nusivylusius, socialiai atskirtus, piktus ir nepatenkintus žmones galima laikyti pažeidžiamais ir jais lengva manipuliuoti. Paprasčiausiai jais gali pasinaudoti tos valstybės, kurių tikslai – skaldyti mūsų visuomenę.
Nacionalinis saugumas yra neatsiejama regiono, Europos ir pasaulio saugumo dalis. Kiekviena šalis savo nacionaliniu saugumu rūpinasi pati, tačiau išorinės jėgos, kariniai konfliktai ar kitų valstybių kišimasis kelia grėsmę ir šalies vidiniam, ir išoriniam saugumui.
Bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, aktyvus dalyvavimas tarptautinėje bendruomenėje – labai svarbus, tai rodo, kad šalis siekia apginti savo nacionalinio saugumo interesus, vykdo taikią nacionalinio saugumo politiką vietiniu ir tarptautiniu mastu. Taip prisidedama prie tarptautinės bendruomenės saugumo bei stabilumo.
Nacionalinio saugumo strategija – saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma. Tai yra prioritetų iškėlimas ir siekis įgyvendinti nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslus.
Pasaulis nuolat keičiasi, tad ir nacionalinio saugumo vertinimas turi būti dinamiškas, prisitaikantis prie realybės ir numatantis galimas tendencijas ateityje. Laikas atnaujinti nacionalinio saugumo strategiją, išsikelti naujus saugumo tikslus ir jų siekti, kad Lietuva būtų saugi ir patikima šalis.
Artūras Paulauskas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys
