Keista, kad Prezidentės galvų kapojimo poreikis nukrypo į viceministrus, kurie patys savarankiškos politikos net nevykdo, o yra tik ministro politinio kabineto nariai. Dėmesys nukreiptas į silpnesnius, bent taip siekiant išlieti savo pyktį. Tokia forma atrodo gana populistiškai ir labiau panašėja į piktdžiugišką galios demonstravimą.
Viceministrų juodosios dėmės
Prezidentė jau ne pirmą kartą švaistosi tuščiais kaltinimais, kelia įtampą ir grasina griauti Vyriausybę, jei viceministrai nebus pašalinti.
Keista, kad Prezidentės galvų kapojimo poreikis nukrypo į viceministrus, kurie patys savarankiškos politikos net nevykdo, o yra tik ministro politinio kabineto nariai. Dėmesys nukreiptas į silpnesnius.
Pirmiausia, viceministras yra ministro pasitikėjimo pareigūnas, todėl jei jis nusikalto, pirmiausia apie tai turi būti informuojamas ministras, kuris ir spręstų tolimesnį prasižengusio pareigūno likmą.
Mano manymu, jeigu žmogus padarė nusikaltimą – jį reikia bausti nelaukiant inauguracijos ar kitos progos.
Kiekvienoje teisinėje ir demokratinėje valstybėje, nusikaltęs žmogus turi būti nedelsiant traukiamas atsakomybėn. Tokia pati sąlyga turėtų galioti ir „juodajam viceministrų sąrašui“.
Lieka neaišku, kokius nusikaltimus ir kokius nešvarius darbelius viceministrai padarė. Be kita ko, visi naujos Vyriausybės nariai nedirba nė dvejų metų, kiekvieną jų, prieš pradedant dirbti, tikrino STT ir jokių dėmių ar šešėlių nerado.
O dabar, pasak Prezidentės, jų atsirado tiek, kad net nebelieka vietos ministrų komandose ir gal net šviečiasi teisiamųjų suolas. Toks staigus pareigūnų reputacijos pasikeitimas kelia įtarimą, ar tik STT nebus įtraukta į Prezidentūros politinius žaidimus ir užsakymus?
Reiktų prisiminti, kad ne vienas prezidentūros patarėjas taip pat buvo minimas įvairiuose protegavimo skandaluose, garsėjęs neaiškiais ryšiais, o viena patarėja netgi yra oficialiai paskelbta įtariamąja slaptos informacijos nutekinimo byloje.
Prezidentė tikina jais pasitikinti ir nesiruošia jų išvyti. Tad panašu, kad taikomi dvigubi standartai valstybės tarnautojams – vieni ir su pareikštais įtarimais dirba šalia valstybės vadovo, o kitiems be įtarimų rodoma į duris, nors Prezidento priesaika aiškiai pasako, kad Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.
G.Grina – nelojalus politiniams užsakymams
Valstybės saugumo departamento skandalas nerimsta jau daugiau nei pusė metų, nuo pat slaptos pažymos nutekinimo.
Gedimino Grinos pavardė buvo dažniausiai minima, kaip vienas iš ginklų D.Grybauskaitės rinkimų kampanijoje. Ji viešai liejo kritiką G.Grinai, reikšdama nepasitenkinimą VSD veikla. Pats G.Grina pareiškė, kad laikas pradėti ieškoti naujojo VSD vadovo. Prezidentė sako, kad G.Grina turi neva susiprasti ir atsistatydinti, tačiau susitikus akis į akį to pareikalauti nedrįsta, o ir pats G.Grina pareiškimo nešti neskuba.
Ši dviprasmiška situacija politikų ir žiniasklaidos intensyviai aptarinėjama daugiau nei dvi savaites. Svarbu pažymėti, kad kalbama apie valstybės nacionaliniam saugumui labai svarbią instituciją – Valstybės saugumo departamentą – todėl reikia žinoti, už ką kritikuojamas jos vadovas.
Jeigu jau užsiimama vieša kritika, tai reikia imtis ir ryžtingų veiksmų VSD vadovui pakeisti. Visas departamentas dabar gyvena nežinioje.
Gal už Žvalgybos įstatymo nevykdymą? O gal už nelojalumą politiniams užsakymams, kai kurptas slaptos medžiagos nutekinimo skandalas pasisuko priešinga nei planuota kryptimi? Taigi, šis klausimas lieka neatsakytas ir nesprendžiamas, o gal tai buvo tik vienas iš rinkiminės kampanijos viešųjų ryšių projektų?
Reikia suprasti vieną rimtą dalyką: jeigu jau užsiimama vieša kritika, tai reikia imtis ir ryžtingų veiksmų VSD vadovui pakeisti.
Visas departamentas dabar gyvena nežinioje, viešai peikiamas, tai apie kokią jų darbo kokybę galime šnekėti ir reikalauti? Visas šis viešas nepasitenkinimas kenkia departamento darbui ir atmosferai. Pagaliau reikia sutvarkyti šią nesolidžią situaciją ir aiškiai visiems atsakyti – arba tai buvo rinkimų kampanijos dalis, arba VSD vadovas turi būti atstatydintas įvardinant konkrečias priežastis.
„Juodųjų sąrašų“ sudarinėjimas kelia ne tik juoką, tačiau ir rūpestį, kad tokiais būdais kompromituojama valstybė, siekiama pademonstruoti galią, o dėl to gali nukentėti ir niekuo nekalti žmonės.
Jeigu yra konkretūs nusikalstami atvejai – reikia imtis veiksmų, nelaukiant jokios progos. Tokie „juodieji sąrašai“ – ne noras rimtai kovoti su korupcija, o tik kovos demonstravimas, kuris labai primena senovės Romą, kur buvo sudarinėjami „juodieji sąrašai“ – proskripcijos, taikytos politiniams priešams naikinti.
Artūras Paulauskas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys
