Dogmatikų ir populistų išvedžiojimai net iki kūdikių masturbacijos (nors ugdymo programas mokykloms kuria atsakingų institucijų specialistai, o ne įstatymo pataisų projekto autorė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė) sudrebino parlamentarų įsitikinimus. Man nesuvokiama, apie ką jie tuo metu galvojo, kad kažkieno liguistos fantazijos nulėmė tokį balsavimą.
Projekto išėmimui iš darbotvarkės daugiausia pritarė konservatyvioji Seimo „koalicija“ (konservatoriai, darbiečiai, tvarkiečiai, buvę „Drąsos kelio“ frakcijos nariai ir Lenkų rinkimų akcijos nariai).
Pasaulyje susiduriama su daugybe iššūkių, kurie susiję su seksualine sveikata – tai ir kova su ŽIV bei kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI), neplanuotas paauglių nėštumas, abortai, seksualinis smurtas šeimoje ir už jos ribų, seksualinis vaikų išnaudojimas, prekyba žmonėmis ir daugybė kitų. Seniai žinoma, kad lytinis švietimas reikšmingai padeda spręsti šias problemas.
Šalys, kurios šiandien priskiriamos brandžios demokratijos valstybėms, įstatymais įtvirtino, kad lytiškumo suvokimo ugdymas yra itin svarbus žmogaus asmenybės raidai ir brandai.
Šalys, kurios šiandien priskiriamos brandžios demokratijos valstybėms, įstatymais įtvirtino, kad lytiškumo suvokimo ugdymas yra itin svarbus žmogaus asmenybės raidai ir brandai.
Mąstant sistemiškai, lytinis ugdymas – tai ne tik apsisaugojimas nuo įvairių rizikų ir problemų. Juo plėtojami vaikų ir jaunimo esminiai įgūdžiai bei žinios, kurios padeda suprasti asmens seksualumą ir asmenų tarpusavio santykius jų brandos laikotarpyje.
Toks ugdymas suteikia jiems daugiau supratimo ir galių vėliau atsakingai elgtis gyvenant šeimoje. Kitas ne mažiau svarbus lytinio švietimo siekis padėti jaunam žmogui apsisaugoti nuo galimų pavojų, kurie galėtų kilti dėl neatsakingų santykių.
Todėl vaikų ir jaunuolių lytinis ugdymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad vėliau žmonės gyventų visavertišką ir atsakingą gyvenimą. Užmerkti akis ir nieko nedaryti, tikintis, kad galbūt jauni žmonės tiesiog susilaikys nuo lytinių santykių, yra tolygu jų pasmerkimui nesaugiems lytiniams santykiams, savo seksualumo nepažinojimui, seksualiniam smurtui ar net savižudybėms, kurios kyla dėl seksualumo tapatybių krizių.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius A.Kubilius nuolat pabrėžia, kaip svarbu lygiuotis į Švediją, tačiau, kai reikia realiai to siekti, visa konservatorių frakcija, žvelgiant iš demokratinės perspektyvos, vieningai lygiuojasi į Rusiją. Europa jau skaičiuoja daugiau negu pusės amžiaus patirtį lytiniame ugdyme ir yra labiausiai pažengusi pasaulyje.
Švedijoje lytinis ugdymas tapo privalomas 1955 m. ir nuo to laiko šalis padarė neįtikėtiną pažangą šioje srityje. Švedijoje daugiausiai dėmesio ugdymo metu skiriama lytiškumo, tarpusavio santykių ir lyčių lygybės klausimams.
Todėl šiandien Švedija gali pelnytai didžiuotis, kad lytinis gyvenimas šalyje pradedamas kur kas atsakingiau negu Lietuvoje, kuri tuo metu, kai Švedija žengė pirmuosius žingsnius lytiškumo ugdyme, buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Statistiniai duomenys patvirtina, kad šalyse, kuriose lytinio švietimo pamokos yra privalomos, gimdymų skaičius paauglystėje yra mažesnis: gimdymų skaičius paauglystėje tūkstančiui vaisingo amžiaus moterų 2010 m. Švedijoje buvo 6, o Lietuvoje – 18,9, t. y. tris kartus didesnis!
Lietuvos lyčių lygybės indeksas mažesnis net ir už kitų Baltijos šalių, kuriose nėra tokio religinio dogmatizmo ir yra įvestas privalomas lytinis ugdymas.
Lytinis ugdymas prisideda ir prie lyčių lygybės indekso augimo, nes moterys tampa laisvesnės pasirinkdamos profesijas. Dirbdamos tą patį darbą jos gauna ne mažesnius atlyginimus nei vyrai. Moterys gali aktyviau dalyvauti viešoje politikoje, labiau dalintis vaiko priežiūra su partneriu, turi daugiau galimybių mokytis, daryti karjerą ir t.t.
Šiuo aspektu Lietuva šviesmečiais atsilieka nuo Švedijos. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje lyčių lygybės indeksas siekia 43,6, o Švedijoje – 74,3. Lietuvos lyčių lygybės indeksas mažesnis net ir už kitų Baltijos šalių, kuriose nėra tokio religinio dogmatizmo ir yra įvestas privalomas lytinis ugdymas.
Tačiau nerimą kelia net ne tai, kad Lietuvoje dar nėra lytinio ugdymo, nes jį galėtume įvesti. Neramu, jog Lietuvoje visos progresyvios demokratinės iniciatyvos griaunamos viešąją politiką uzurpavusių populistų ir dogmatikų šūksniais.
Ir šie šūksniai turi didesnę galią negu realiai kenčiančių žmonių patirtys (seksualinis smurtas prieš moteris ir vyrus, neplanuoto nėštumo pasekmė, lytiškai plintančios ligos, prekyba žmonėmis ir kt.), moksliniais tyrimais paremti argumentai, sėkminga demokratinių šalių patirtis ar tarptautiniai įsipareigojimai. Populistinė retorika, kuri vis giliau įsišaknija kai kurių partijų veikloje, kelia pavojų ne tik žmogaus teisėms ir laisvėms, bet ir apskritai demokratijos raidai šalyje.
