Kyla abejonių, ar viešojo intereso gynėjai skaitė sutartis
Dabar ieškoma būdų, kaip Austėjai Landsbergienei tapti savininke NT Valdų pastato, kurį ji savo mokyklai nuomoja iš valstybės įmonės.
Be to, valstybės įmonė NT Valdos, prispausta žūtbūt įgyvendinti susitarimą su TS-LKD partijos pirmininko žmona ir pastatyti Vilniaus senamiestyje naują privačios mokyklos pastatų kompleksą, skubiai ieško naujų sprendimų.
LSDP frakcija Seime pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad apgintų viešąjį interesą dėl NT valdos vadovo Olafo Martenso 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašytos sutarties su UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadove A.Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos valstybei priklausančioje žemėje UAB NT Valdos skolintomis lėšomis.
Seimo narius nustebino ne pats viešojo intereso gynimo prokuroro Jono Rinkevičiaus nenoras ginti viešąjį interesą, tačiau argumentai, kodėl jis to nedarys.
Prokuroras J.Rinkevičius atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvuodamas tuo, jog sutartys sudarytos tarp privačių juridinių asmenų ir, neva, NT Valdos ketina statyti ne UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ tris naujus mokyklos korpusus, o sau administracinius pastatus, ir vėliau juos nuomoti. Susidaro vaizdas, kad šiais aspektais prokuroras pateiktų pareiškimų apskritai neanalizavo.
Kadangi sutartyje visi įsipareigojimai (ir finansiniai, ir su tuo susijusios rizikos) tenka tik NT Valdoms, galima daryti prielaidą, kad sutarties iniciatorė ir rengėja buvo UAB ,,Karalienės Mortos mokykla“.
Svarbu yra tai, jog NT Valdos, UAB nėra privataus kapitalo įmonė. NT Valdos yra valstybės kapitalo įmonė, Finansų ministerijos valdoma per „Lietuvos energiją“ ir teikianti paslaugas valstybės valdomoms energetikos sektoriaus įmonėms, kurių paslaugų kainas nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Tokiu būdu NT Valdos suteiktų paslaugų kaštai patenka ir tiesiogiai daro įtaką energijos galutinei kainai vartotojams, ūkio subjektams ir valstybei. Taigi NT Valdos, UAB – tai valstybės valdoma įmonė, veikianti energetikos srityje, todėl šios įmonės tiek sudaromi sandoriai, tiek ir visa veikla apskritai turi tiesioginę įtaką viešajam interesui.
Keistokai atrodo prokuroro teiginys, kad NT Valdos ketina statyti ne UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ tris naujus mokyklos korpusus, o sau administracinius pastatus.
Sutarties turinys vienareikšmiškai atskleidžia, kad statomas ne NT Valdos administracinis pastatas, o būtent konkrečiai mokyklai pritaikyti trys pastatai.
Pavyzdžiui, sutartyje numatyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių NT Valdų projektavimo ir statybų dokumentas ar jo keitimas turi būti įvertintas ir patvirtintas A.Landsbergienės parašu. Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę, dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik NT Valdos. Sutartyje numatytos net piniginės sankcijos, kurias turės mokėti NT Valdos A.Landsbergienei, jei mokykla nebus laiku pastatyta ir t. t.
Kadangi sutartyje visi įsipareigojimai (ir finansiniai, ir su tuo susijusios rizikos) tenka tik NT Valdoms, galima daryti prielaidą, kad sutarties iniciatorė ir rengėja buvo UAB ,,Karalienės Mortos mokykla“.
A.Landsbergienės verslo planas – privati mokykla už vartotojų pinigus?
Būtina priminti, jog NT Valdos buvo sukurtos 2010 metais, tuometinio energetikos ministro A.Sekmoko energetikos sektoriaus pertvarkos metu. Tuomet nauja įmonė perėmė visą energetikos bendrovių turtą.
Nors NT Valdos skelbiasi esanti viena didžiausių turto valdymo bendrovių, VMI duomenimis, nuo įsteigimo įmonė dirbo nuostolingai, kasmet patirdama nuo 0,5 iki 2.2 mln. eurų nuostolių. Ji tik 2014 m. uždirbo nežymų pelną ir pirmą kartą sumokėjo 26 tūkst. eurų pelno mokesčio, kuris nepadengė ligi tol sukaupto nuostolio. 2015 metų pasiekimai labai panašūs ir balansuoja ant rentabilumo ribos.
Tikėtina, jog NT Valdos, siekdamos padengti 7 mln. eurų lėšų skolinimosi kaštus privačios mokyklos statybai, turės didinti paslaugų kainas arba dirbti nuostolingai. Todėl didės galutiniai energijos tarifai vartotojams arba valstybė negaus dividendų bei pelno mokesčio, t. y. pajamų į valstybės biudžetą, o tai taip pat akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą.
Pagaliau NT Valdos, UAB yra ne labdaros – paramos fondas ar socialines paslaugas teikianti įmonė, o valstybės kapitalo įmonė, veikianti energetikos srityje ir teikianti paslaugas būtent šio sektoriaus reguliuojamoms įmonėms.
Prokuroras nesiaiškino, ar sandoriai sudaryti turint būtinus NT Valdos, UAB valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, t. y. ar sudaryti sandoriai yra teisėti.
Galima drąsiai teigti, kad valstybės valdomos įmonės NT Valdos, UAB patiriami kaštai, susiję su mokyklos statyba, tiesiogiai atsirastų visų Lietuvos energijos vartotojų sąskaitose, tačiau NT Valdos vadovui O.Martensui visa tai nė motais.
O.Martensas Seimo Energetikos komisijai tvirtino, kad tai – pelningas sandoris. Tik pasidomėjus giliau pono O.Martenso vadovavimo patirtimi ir pasiekimais, imi abejoti jo žodžiais ir gebėjimais. Neaiškios ir aplinkybės, kaip jis tapo NT Valdos, UAB vadovu. Žinoma tik tai, kad konkurse jam dalyvauti nereikėjo.
Jo gyvenimo aprašymo nerasite viešojoje erdvėje, galbūt todėl, kad mokslus baigė sovietinėje Maskvoje, gal nenusisekė vadovavimas ankstesnėms įmonėms, ar kad ilgai ieškojo darbo prieš tampant NT Valdos vadovu? Tad kokia tikroji pono O.Martenso atsiradimo NT Valdos vadovo pareigose paskirtis, gal ne tik naujos mokyklos statyba valstybės sąskaita A.Landsbergienės verslui, gal net energetikos bendrovių turto privatizavimas?
Konservatoriai stiprina savo įtaką energetikos sektoriuje
Tikėtina, kad nuo šių metų pradžios A.Landsbergienės energetikų globojamas verslas turi dar vieną globėją – Dominyką Tučkų, naujai paskirtą „Lietuvos energija“, UAB valdybos narį, gamybos ir paslaugų direktorių.
D.Tučkaus parašas, 2014 metais suraitytas po „Litgas“ ir „Statoil“ sutartimi, įpareigojo Lietuvą 2015 metais už SGD dujas mokėti trečdaliu brangiau nei jas pirko kitos Europos šalys.
Stulbinanti karjera vos perkopus per 30 metų, o kur dar prieš tai eitos pareigos – UAB „Litgas“ generalinis direktorius, UAB „Visagino atominė elektrinė“, Ekonomikos skyriaus viršininkas, ir dar visa eilė kitų postų. Atsitiktinumas ar ne, tačiau jam konkursuose dalyvauti taip pat nereikėjo, paskyrė ir tiek. Tačiau prisiminus, kad jo tėtis Andrius Tučkus – ištikimas Vytauto Landsbergio reikalų tvarkytojas nuo pat 1990 metų, viskas staiga stoja į savo vietas.
Sakoma, jaunas amžius – ne kliūtis, greičiau privalumas, tačiau apie žmogų geriausia spręsti iš jo nuveiktų darbų. UAB „Visagino atominė elektrinė“ liūdnai pagarsėjo istorija dėl išvaistytų milžiniškų lėšų konsultantams, prokuratūros tyrimai tęsiasi, pareikšti įtarimai įmonės vadovui.
D.Tučkaus, UAB „Litgas“ generalinio direktoriaus, parašas, 2014 metais suraitytas po „Litgas“ ir „Statoil“ sutartimi, įpareigojo Lietuvą 2015 metais už SGD dujas mokėti trečdaliu brangiau nei jas pirko kitos Europos šalys. Suprask, sutartyje buvo pasirinkta nevykusi kainos nustatymo formulė! Tačiau energetikos ministro komentaras, jog ne visada viskas gaunasi iš pirmo karto, apstulbino, tarsi valstybė būtų brangiai kainuojančių pratybų poligonas naujokams.
Skubiai parduodamas pastatas su įsipareigojimais A.Landsbergienei
Gal tai tik sutapimas, tačiau D.Tučkui tapus „Lietuvos energija“ UAB valdybos nariu, gamybos ir paslaugų direktoriumi, nutarta NT Valdų administracinį pastą (Gervėčių g. 4, Vilniaus senamiestyje) skubiai parduoti.
Jau vasario 1 dieną paskelbtas aukcionas. O laiko dalyviams apsispręsti duota tik iki vasario 24 dienos. Gal NT Valdos pradėjo kokį „žiemos išpardavimą“? Klausimas: kodėl valstybės valdoma įmonė taip skuba ir nesiekia gauti maksimalios naudos iš parduodamo turto, ar valstybei nereikia pinigų?
Atsakymas galėtų būti paprastas – ką verslininkė Austėja pačiupo, to jau nepaleis, tik kaip tada su jos Gabrieliaus deklaruojamais „vakarietiškos“ politinės kultūros standartais?
Iš pirmo žvilgsnio energetikų sprendimas parduoti tiek visuomenės dėmesio pritraukusį A.Landsbergienei išnuomotą pastatą atrodo pakankamai skaidrus, kol nepradedi gilintis į pardavimo detales.
Parduodamas administracinis pastatas iki 2023 metų išnuomotas UAB „Karalienės Mortos mokyklai“, čia ji ir buvo įsteigta, kuri moka, kaip teigiama, vos 3,5 euro už 1 kvadratinį metrą per mėnesį ir nėra PVM mokėtoja, mašinų stovėjimo aikštelė jai suteikta naudotis nemokamai.
Paskelbto aukciono sąlygose pateikta „Preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis“, kurioje būsimam pirkėjui numatyta prievolė vykdyti NT Valdų 2015 m. rugsėjo 11 d sutartimi A.Landsbergienei duotus įsipareigojimus – nustatytais terminais ir savo sąskaita pastatyti UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ 4000 kv. m bendro ploto naujos mokyklos kompleksą pagal su ja suderintą statybos techninį projektą ir jį išnuomoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Kaip matote, planas gudrus.
Su aukciono sąlygomis plačiau galite susipažinti čia:
Klausimas: ar daug atsiras pirkėjų, norinčių gauti tokį kraitį? Nebent kas nors iš pačių konservatorių, ar kokia nors įmonė, registruota, pvz., Bermudų salyne. Gal taip G.Landsbergis tikisi prieš rinkimus išsiplauti mundurą dėl energetikų globojamo šeimos verslo?
Tačiau reikia matyti ir gerąją šio sandorio pusę. Galbūt valstybė ir negaus tiek, kiek vertas šis Vilniaus senamiestyje esantis statinys 0,8 ha žemės sklype, tačiau tokiu atveju bent jau nereikės energijos vartotojams mokėti 7 mln. eurų už privačios UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ statybą.
Artūras Skardžius yra Seimo narys, socialdemokratas
