Artūras Visockas: Vandentvarka – stambinti ar prižiūrėti?

Ne pirmą kartą skelbiamas visuotinis vajus, siekiant sustambinti valstybių ar savivaldybių valdomas įmones. Prieš gerą dešimtmetį buvo sucentralizuoti elektros tinklai, nacionaliniu mastu buvo sustambintos ir urėdijos. Ar įvykus šioms visos reformoms kur nors Šiaulių pakraštyje lengviau nusipirkti vieną sunkvežimį malkų ar įsivesti elektros įvadą – vargu. Apklausus kokį šimtą šiauliečių – daugelis, matyt, atsakytų, kad dažniausiai būni įpainiotas į nepagarbos žmogui biurokratinius smagračius.
Artūras Visockas
Artūras Visockas / Šiaulių m. savivaldybės nuotr.

Ministerijos lygmenyje vis garsiau kalbama ir apie pertvarkas vandentvarkoje, tik kol kas dar atvirai neminimas stambinimas, o dangstomasi efektyvinimo korta. Tik abejočiau, kad prie „Šiaulių vandenų“ prijungus Akmenės ar Kelmės vandens ūkį, paslaugų prieinamumas atokesnių miestelių gyventojams staiga pagerės, o kaina sumažės. Ir kodėl šiauliečiai turėtų būti suinteresuoti, kad prie miesto būtų prijungtos nuostolingai dirbančios rajonų įmonės, juk neabejotinai tai pakeltų vandens paslaugų kainas ir mieste.

Negana to, iki šiol dirbantys Aplinkos misterijos padalinių vadovai, vandentvarkos sektoriaus strategai, per 20 metų jokių pavojaus ženklų. Tai akivaizdžiai liudija ir tas faktas, kad kubinis metras vandens, įskaitant ir nuotekų tvarkymą, vidutiniškai kainuoja 2,5 euro – arba tiek, kiek vienas puodelis baltos kavos kavinėje. Tai – santykinai nedidelė dalis namų ūkio biudžeto.

Aplinkos ministerijos kabinetuose sugalvota ir inicijuota „reforma“ nuo pat pradžių vykdoma veikiant vienašališkai, nevyksta joks normalus ir lygiavertis dialogas, savivalda ir vandentvarkos įmonės nebuvo įtrauktos į užduočių studijoms rengti formavimą, teisės aktų projektų rengimą, jų nuomonės nei klausiama, nei jos paisoma. Tokiais planais ir sprendimais savivaldybės paliekamos iš esmės be instrumentų vandentvarkos ūkiui tvarkyti, tačiau atsakomybė, pagal įstatymą, vis tiek priskiriama savivaldai.

Verta paminėti ir dar vieną aspektą, iki šiol VERT neleidžia amortizuoti vandentvarkos įmonių ES investicijų. Tai lygiai tas pats, kas važiuoti automobiliu nekeičiant tepalų. Visi žino, kad toks automobilis toli netrauks. Taigi, pirmiausia labai svarbu būtų parengti visoms įmonėms vienodas, tikslias vandens ūkio priežiūros-valdymo taisykles. Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad didelė dalis X vandentvarkos įmonės ūkio yra sutvarkyta ES lėšomis (toks turtas neamortizuojamas) kyla klausimas, kaip vėliau reikės jį prižiūrėti. Taip būtų užprogramuojama problema tokią bendrovę prisijungusiai vandentvarkos įmonei ir ateityje galėtų pareikalauti milžiniškų momentinių investicijų.

Nesužiūrėjus tokių bazinių dalykų, net kalbėti apie bet kokią vandentvarkos sektoriaus reformą yra ganėtinai keblu.

Artūras Visockas yra Šiaulių miesto meras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų