Ši situacija parodė, kad dvigubos pilietybės klausimas aktualus kaip niekada – ir dėl pastarųjų savaičių daug diskusijų ir aistrų vis dar keliančios situacijos dėl „Brexit“, ir nežinios, kur tai nuves. Ir dėl tų tautiečių, kurie gyvena išsibarstę kitose šalyse visame pasaulyje.
400 tūkstančių – skaičius labai didelis ir dauguma jų jaunimas, kuris kurs, jei galės, ateities Lietuvą. Jei galės, nes dauguma jau dabar gali būti pastatyti prieš sunkų pasirinkimą – tapti JK piliečiu ir kartu prarasti Lietuvos pilietybę.
Lietuva stoja prieš grėsmę prarasti net kelis šimtus tūkstančių savo piliečių.
Priminsiu, „Eurostat“ duomenis, Lietuvoje 2016-ųjų sausio 1-ąją lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio, ir tai didžiausias gyventojų mažėjimas tarp ES valstybių. Būtent dvigubos pilietybės galimybė yra nacionalinio saugumo klausimas, kurį reikia spręsti nedelsiant. Ar mūsų dabartiniams valstybės vadovams ir Seimui nereikia, kad aktyvūs Lietuvos piliečiai dalyvautų Lietuvos valstybės politiniame gyvenime?
Pasvarstykime apie ateitį. Labai reali grėsmė, jeigu reikėtų rinktis tarp tėvynės ir JK, išvykusieji pasirinktų Didžiosios Britanijos pilietybę. Juo labiau, kad britiška pilietybė suteikiama ne taip jau sunkiai – sulaukusiems 18 ir daugiau metų privalu būti geros reputacijos, laikytis JK įstatymų, mokėti anglų, valų (Velsas) ar gėlų (Škotija) kalbas bei pakankamai žinoti apie gyvenimą JK. Pragyvenus ir išdirbus bei mokėjus mokesčius šalyje 5-erius metus, automatiškai įgyjamas nuolatinio gyventojo statusas, po ko kreipiantis dėl Didžiosios Britanijos pilietybės nereikia jokių papildomų leidimų.
Bendrauju su JK reziduojančiais bei pačiose įvairiausiose srityse dirbančiais išsilavinusiais, protingais jaunais žmonėmis ir žinau, jog jiems pilietybės klausimas dabar yra klausimas nr.1. Jei laisvo žmonių judėjimo tvarka dėl „Brexit“ įtvirtinimo griežtės, jie bus priversti rinktis Didžiosios Britanijos pilietybę.
Pasirinkę JK naudai Lietuvos Respublikos (LR) pilietybę išvykusieji praras automatiškai.
Šių metų pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę konstitucinio įstatymo dėl dvigubos pilietybės projektui parengti. Šis turėjo būti parengtas iki gegužės 2 dienos, kiek žinoma iš spaudos pranešimų, yra perduotas Vyriausybei, tačiau neviešinamas.
O kol kas „nupilietinimo“ procesas vyksta mechaniškai ir „sklandžiai“ – vien vidaus reikalų ministro 14 dienos įsakymu Nr. 1V-436 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ mūsų šalies piliečiais nustojo būti 6 asmenys.
Lietuva stoja prieš grėsmę prarasti net kelis šimtus tūkstančių savo piliečių. Įvertinant aplinkybę, kad jie ne tik rinkėjai, bet ir savo gyvenimą sieja su Lietuva – siunčia pinigus artimiesiems, čia perka nekilnojamąjį turtą bei kitaip investuoja, vien 2015 metais privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė beveik 976 milijonus eurų ir prilygo 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tikrai ne jų kaltė, kad negalėdami susikurti deramo gyvenimo tėvynėje jie sunkiu darbu tą užsitikrina JK ir nenutraukia saitų su Lietuva.
Globaliame pasaulyje geografinė darbo vieta kuo toliau, tuo akivaizdžiau tampa atgyvena. Nekalbant apie tai, kad nenormaliai didelis išvykusiųjų skaičius Lietuvai kainuoja labai didelę ne tik medžiaginę kainą – daugeliu atžvilgių katastrofiški emigracijos mastai sietini su nemeile saviems žmonėms bei mėgavimusi negatyviais reiškiniais tėvynėje. Protu nelabai suvokiamas toks savižudiškas įkarštis.
Todėl Lietuvoje būtina kuo skubiau priimti sprendimą dėl dvigubos pilietybės – kad išvykusieji išsaugotų lietuviškąją pilietybę šalia pasirinktos kitos šalies pilietybės. Tai turėtų būti vienas pirmų rudenį išrinkto Seimo darbų, nes dabartinis šio gyvybiškai svarbaus ir neatidėliotino darbo atlikti nesugebėjo.
Raginčiau valstybės vadovus jau dabar garsiai pasakyti – jūs esate mūsų šalies piliečiai ir Lietuva sudarys galimybę turėti dvigubą pilietybę.
Artūras Zuokas yra Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas
