Priminsiu (ne pirmą kartą) – dėl šios jėgainės atsiradimo atsakingi pirmiausia konservatoriai su premjeru Andriumi Kubiliumi priešaky, vėliau Vyriausybei vadovavę premjerai, užsienio politikos formuotojai – prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Užsienio reikalų ministrai. Rusijos projektas Baltarusijoje buvo atsakingų Lietuvos asmenų ignoruotas, o vėliau jo galimos grėsmės išnaudotos tik Lietuvos politikos viduje. Maža to, vienašališka Lietuvos pozicija pablogino santykius su kaimynais – Latvija ir Estija, bei taip pat yra neigiamai vertinama ES ir tarptautinėse institucijose.
Ir aš asmeniškai dar būdamas Vilniaus meru, ir mano vadovaujami liberalai, ne kartą nuo 2009 m. siūlėme būdus ir priemones, kaip išvengti šio projekto įgyvendinimo Baltarusijoje. Baltarusijos valdžia net apribojo man galimybę atvykti į Baltarusiją. Tiesa, panašiai elgėsi ir konservatorių Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, 2012-13 m. nurodęs Migracijos departamentui atimti išduotas vizas Baltarusijos opozicijos atstovams Tatjanai Novikovai ir Mikalajui Ulasevičiui, kurie buvo prieš Astravo atominės elektrinės statybą ir buvo pakviesti į konferenciją Seime skaityti pranešimus. Tiesa, vėliau Lietuvos teismai tokius mūsų institucijų sprendimus panaikino, bet jau buvo per vėlu. Apie pasiūlymus galima perskaityti internete.
Tačiau tai jau praeitis. Turime kalbėti apie ateitį ir realius sprendimus. Ar yra dar Lietuvoje įsitikinusių, kad Astravo AE nebus? Mes ją nugriausim? Gal Baltarusijos valdžia ją nugriaus? Jeigu darome prielaidą, kad ji stovi ir stovės, o neužilgo dar ir pradės veikti, tai ir elkimės protingai ir racionaliai.
Lietuvos valdžia didžiuojasi, kad mūsų iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą Europos Sąjungos kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Kas ir taip savaime aišku. Tačiau, ką ir kaip mes darome, kad atominės elektrinės ne tik statyba, bet ir veikla būtų saugi?
Nors prezidentas metiniame pranešime gerai įvardino problemas ir vidines spekuliacijas dėl šio objekto, tačiau savo veiksmais toliau tęsia konservatorių bei prezidentės D.Grybauskaitės politiką, kurią pats ir kritikuoja. Labai nustebino Prezidento apsilankymas Kruonio HAE, kur jis pareiškė, kad ypatingos situacijos (reikia suprasti -avarijos) atveju, Lietuva galėtų suteikti Kruonio HAE infrastruktūrą galios rezervui užtikrinti...bet tai kainuos Baltarusijos valdžiai labai brangiai, milijonus...
Gerbiamas prezidente, avarijos atveju ne apie biznį reikės galvoti, o apie trečdalio Lietuvos evakuaciją! Šiandien tikslas yra vienas vienintelis – saugumo užtikrinimas. Tam jodo tablečių dalinimo neužteks.
Ką ir kaip mes darome, kad atominės elektrinės ne tik statyba, bet ir veikla būtų saugi?
Dabar, kai Astravo AE Baltarusijoje pradeda veiklą privalome priimti realybę ir dėti visas realias pastangas užtikrinant šio objekto saugumą, profesionalų valdymą ir informacijos patikimumą.
Raginame prezidentą ir vyriausybę:
-
Siekti, kad į Astravo AE valdymą būtų įtraukti atstovai iš EK, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
-
Įvertinti galimybę ir suteikti Lietuvos infrastruktūrą (Kruonio HES, elektros tranzito galimybę į Karaliaučių), kuri užtikrintų Astravo AE saugumą, duotų pajamas Lietuvos biudžetui (ne avarijos atveju) ir suteiktų realią galimybę sustabdyti Baltijsko AE (statyba šiuo metu įšaldyta) atsiradimą kitame Lietuvos pasienyje, Karaliaučiaus srityje. Taip Lietuva taptų realiu regiono energetinės politikos formuotoju ir sprendimų priėmėju.
-
Ilgalaikėje perspektyvoje, įgyvendinant Rytų partnerystės programą, siekti, kad Baltarusijos visuomenė pasirinktų pilnateisės narystės ES kelią, kartu prisiimdama įsipareigojimą uždaryti Astravo AE. Taip, kaip įsipareigojo Lietuva ir 2009 m. uždarė Ignalinos AE, atitinkamai gavusi ES ir kitų donorų paramą.
Priminsiu, švedai pirmieji savo finansais prisidėjo, kad mūsų Ignalinos AE būtų saugesnė. Jie nelakstė ir neragino kitų šalių nepirkti Lietuvos elektros, kurios daugiau nei 80 proc. gamino, jų vertinimu, nesaugi Ignalinos AE. Susidūrus su realybe reikia konstruktyvumo, o ne dar vieno sąjūdžio klaidoms viduje nuslėpti. Pripažinkime, padarėme didžiulę strateginę klaidą, tačiau dabar pagrindinis tikslas – saugumas. Ir jau kitas tikslas – išvengti Baltisko AE, nes kitaip būsime mažiausia šalis pasaulyje didžiausių branduolinių objektų apsuptyje. Pridedu žemėlapį: žalia – uždaroma AE, raudona – pradedanti veiklą, mėlyna – tikėkimės, tiksliau, siekime, kad liktų užšaldyta.
Artūras Zuokas yra Vilniaus miesto tarybos narys bei vienas iš partijos „Laisvė ir teisingumas“ įkūrėjų.
