Taip sutapo, kad tuo pat metu spaudoje pasirodė Andriaus Tapino nuomonė „Seimo miegapelėms dar reikia eurų. Duosim?“, kuriame autorius taikliai aprašo, kaip Seimo nariai dirba ir atsiskaito visuomenei kartu pateikdamas mums gerai žinomus skaičius: „141 Seimo narys, plius 600 padėjėjų. 5 milijonai eurų per metus padėjėjų algoms. Milijonas eurų per metus kanceliarinėms išlaidoms“.
Dar daugiau, nuo 1992 m., kai Seimo narių patarėjų ir padėjėjų skaičius buvo 141, pagalbininkų skaičius išaugo daugiau nei 4 kartus, iki beveik 600 2015 metais. Klausimas, ar tiek pat kartų pagerėjo įstatymų leidėjų darbas? It tai tik dalis išlaidų, nes realiai jos ženkliai didesnės: pridėkime komandiruotes, tarnybinius bendrabučius, parlamentines išlaidas, pastatų išlaikymą ir t.t.
Sutinku, demokratija kainuoja, bet visada pinigus galima panaudoti geriau. Daug svarbiau Seimo narių gebėjimai, profesionalumas ir pačios institucijos galimybės reaguoti į sparčiai kintantį pasaulį – matyti Lietuvą ne tik nuo Zarasų iki Palangos, bet Europoje ir pasaulyje, ir Londone, kur šiuo metu gyvena daugiau nei 400 000 Lietuvos piliečių.
2012 metais kartu su bendraminčiais parengėme aiškų veiksmų planą kaip atkurti pasitikėjimą Seimu ir padaryti jį darbingu. Geras laikas priminti:
Pirma, reikia sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Per 20 metų laikotarpį Lietuva neteko beveik 700 tūkst. gyventojų ir vienas parlamentaras dabar atstovauja tik apie 20 000 gyventojų (dar 2012 m. jis atstovavo apie 22 tūkst. gyventojų. Pavyzdžiui, Danijoje, kurios gyventojų skaičius 5,485 mln., vienas parlamentaras atstovauja 31 tūkst. gyventojų, Kroatijoje, kurios gyventojų skaičius yra 4,491 mln., vienas parlamentaras atstovauja 29 tūkst. gyventojų.).
Tarpukario Lietuvoje Seimo narių skaičius svyravo nuo 121 iki 78. Sumažinus dabartinio Seimo narių skaičių iki 101 būtų atsispirta nuo sovietinio paveldo, atsižvelgta į Lietuvos realijas, uždėta didesnė atsakomybė kiekvienam įstatymų leidėjui ir per 4 kadencijos metus būtų sutaupyta apie 29 mln. eurų.
Reikia sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Per 20 metų laikotarpį Lietuva neteko beveik 700 tūkst. gyventojų ir vienas parlamentaras dabar atstovauja tik apie 20 000 gyventojų
Antra, būtina sugrąžinti Seimo narius į darbo rinką, kad jie nenutoltų nuo žmonių bei realaus gyvenimo ir kad turėtų galimybę pagyventi pagal taisykles, kurias patys sukūrė.
Reikia įtvirtinti nuostatą, kad politikas Seime galėtų dirbti tik dvi kadencijas iš eilės, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento atveju.
Šiame Seime yra 76 politikai, t.y., daugiau nei pusė Seimo narių, kurie parlamentarais dirba dvi ir daugiau kadencijų iš eilės. Nenuostabu, kad viena svarbiausių valstybės institucijų, Seimas, virsta uždaru „paslaugų banku“, kuomet mainai už tam tikrų pasiūlymų ir projektų palaikymą užgožia rinkėjų interesus ir ideologines nuostatas.
Ir kaip rodo A.Tapino tyrimas, tik vienas iš jų atsiskaito rinkėjams. Tai padėtų ir partijų jaunimui ir specialistams siekti nacionalinės politinės karjeros, o ne laukti kol kažkas išeis į pensiją. Pasaulis keičiasi sparčiai – prieš 10 metų nei išmaniųjų telefonų buvo, nei socialinių tinklų, nei startuolių. Ir tikrai, labai mažai Seimo narių domisi naujovėmis – juk daug paprasčiau rinkimų kampanijos metu padirbėti su alaus buteliu ar vokeliais. Žinau, dėl šios nuostatos politologai turi skirtingų nuomonių. Puiku, diskutuokime.
Trečia, reikia Seimo nario kadenciją prailginti iki 5 metų, kad įstatymų leidėjai galėtų sulaukti savo sprendimų rezultatų ir prisiimtų atsakomybę už juos.
Taip būtų padidintas politinis stabilumas valstybėje ir sumažėtų populizmas, o retesni rinkimai taupytų mokesčių mokėtojų pinigus. Penkeriems metams ir ilgesniam laikotarpiui savo parlamentus renka 15 Europos šalių (Austrija, Prancūzija, Airija, Italija, Portugalija, Didžioji Britanija ir t.t.). Tarpukario Lietuvoje Seimo kadencija taip pat buvo 5 metai.
Reikia Seimo nario kadenciją prailginti iki 5 metų, kad įstatymų leidėjai galėtų sulaukti savo sprendimų rezultatų ir prisiimtų atsakomybę už juos.
Ketvirta, būtina užkirsti kelią „naktinėms mokesčių reformoms“ ir suirutei, kuri atsiranda, nes naujai išrinktas Seimas ir naujai suformuota Vyriausybė nespėja tinkamai parengti kitų metų biudžeto.
Todėl Seimo rinkimus reikia perkelti iš rudens į pavasarį. Be to, panašiu metu vyksta ir prezidento bei Europos parlamento rinkimai, tad sudubliavus rinkimus galima būtų sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
Penkta, privaloma stiprinti Seimo frakcijų ir parlamentarų įstatymų leidybos kompetencijas. Seimo narys turi būti susikoncentravęs tik į darbą Seime, o ne sėdėti ant dviejų kėdžių, t.y. užimti postą ir Vyriausybėje, ir Seime.
Seimui būtina priskirti mokslinius institutus, kurie kurtų ir atliktų valstybės vizijos bei strategijos stebėseną, analizuotų ekonomikos, socialinių ir sociakultūrinių procesų raidą, rengtų Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų vertinimą, palaikytų dialogą su Lietuvos ir užsienio universitetais bei mokslo centrais. Tikrai galima reorganizuoti dabar veikiančius valstybinius institutus ir įkurti Lietuvos Ateities institutą prie Seimo.
Baigsiu Italija. „Tai didi Matteo Renzi pergalė, kuri parodys Italijai ir Europai, kad jis gali reformuoti nereformuojamą šalį“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos mokslų profesorius Roberto D'Alimonte.
Žinau, kad turėdamas jūsų pasitikėjimą, galiu pasiekti tokią pergalę ir Lietuvai.
Artūras Zuokas yra Lietuvos Laisvės sąjungos(liberalai) pirmininkas
