Lengviausia dėl Lietuvos ekonomikos nuosmukio, drastiškos bedarbystės ir to sąlygotos emigracijos kaltinti tik pasaulio finansų krizę ar buvusias Vyriausybes. Tuo metu būdamas Seimo nariu siūliau sudaryti Seime darbo grupę, kuri kartu su ekspertais pateiktų analizę, kodėl ir kas sąlygojo tokį Lietuvos ekonomikos nuosmukį, ką reikėtų daryti, kad išvengtume arba bent sumažintume tokių krizių pasekmes ateityje. Dauguma šalių buvo paliestos pasaulio finansų krizės, bet šalys skirtingai iš jos kapanojosi. Be to, kiekviena šalis turi ir savo krizės scenarijų bei paaiškinimus.
Deja, Valdančiosios koalicijos lyderiai konservatoriai, nepritarė tokiam siūlymui ir užblokavo Seimo nutarimo priėmimą. Būnant Seimo nariu ir frakcijos vadovu teko dalyvauti rengiant šios Vyriausybės programą, nagrinėti Lietuvos ekonomikos nuosmukį lėmusias priežastis. Kai žurnalistai kalbėdami apie Andrių Kubilių vartoja terminą ,,krizių premjeras’’, aš tai suprantu tiesiogiai, nes A.Kubiliaus ir konservatorių frakcijos Seime indėlis į ekonomikos krizę Lietuvoje yra didžiausias.
Kad tai nebūtų tik politinis tekstas, kalbėsime faktų ir skaičių kalba. Priminsiu konservatorių inicijuotus ir priimtus Seimo sprendimus, kurie buvo nepateisinami pagal valstybės finansų galimybes ir parodė visišką lyderių cinizmą bei neatsakingumą. Ir šie sprendimai lėmė milžinišką viešųjų finansų deficitą.
2007 metų pavasarį Lietuvoje suformuota mažumos Vyriausybė. Seimo opozicijai faktiškai vadovauja Andrius Kubilius, kuris kartu skelbiasi, kad palaikys Vyriausybę, jei sprendimai bus naudingi Lietuvai ir jos žmonėms.
2007 metų viduryje tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius pristato Seimui Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymo projektą (Nr. XP-2297). Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte siūloma bazinį dydį padidinti nuo 442 Lt iki 460 Lt. Kartu būtų padidinta ir paslaugų sektoriaus (mokytojų, socialinių darbuotojų ir t.t.) bazinė mėnesinė alga nuo 115 Lt iki 120 Lt. Bendras lėšų poreikis tokiam didinimui, kurį reikia suformuoti 2008 metų biudžete – 340 mln. litų.
Seimas prieš rinkimus nori būti dosnesnis ir svarstydamas Vyriausybės pateiktą projektą nusprendžia valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 2008 metų padidinti nuo 442 Lt iki 490 Lt. Tokiam padidinimui reikia dar papildomai daugiau nei pusės milijardo litų.
Bendras viešųjų finansų deficitas 2008 metų biudžete padidinamas beveik 1 milijardu litų.
Nagrinėjant to meto Seimo posėdžių stenogramas (viešas informacijos šaltinis: http://n60.lrs.lt/vide/audio2/1/2p070704.index.asf) aiškiai matome, kad tuometinis finansų ministras perspėjo Seimą ir ypač aktyviai besireiškiančius konservatorių frakcijos narius ir būsimą premjerą A.Kubilių, kad tokie įsipareigojimai Lietuvos biudžetui neįmanomi, cituoju (pilną versiją galima rasti): Finansų ministras R. Šadžius: ,,…vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsniu, pateikė jums siūlymą nustatyti kitiems finansiniams metams bazinio dydį 460 litų. Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnyje sakoma, kad ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu nustato Seimas. Tačiau, svarstant Seime šitą klausimą, buvo pateikta keletas pasiūlymų, vienam iš jų – nustatyti bazinį dydį 490 litų buvo pritarta. …Iš viso planavome skirti šiam padidinimui 340 mln. litų. …Taigi vietoj 340 mln., kuriuos siūlo Vyriausybė, pagal Seimo priimtą ar planuojamą priimti sprendimą reikėtų 893 mln., o tai 553 mln. viršija Vyriausybės siūlomą variantą. Tokių pinigų, aš abejoju, ar mes galėtume valstybės biudžete labai paprastai surasti’’. (nuoroda į garso įrašą: http://n60.lrs.lt/vide/audio2/1/2p070703.index.asf).
Ką į tai atsako konservatorių frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Liudvikas Sabutis, cituoju: ,,…Mes nenustatome burdami, ar 442 turi likti, ar 460, ar 490, ar 510 (tai būtų realu), tačiau mes sutinkame su dabartine redakcija, kuri pateikta Seimui to komiteto (pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo), kad galėtų būti bent 490 litų. Todėl manau, kad Seimas taip pat turėtų atsižvelgti į tuos reikalavimus, ir jokiu būdu argumentas nėra tai, kad Finansų ministerijos pareigūnų parašyta, jog šiandien nėra finansinių galimybių...’’ (projekto svarstymas: http://n60.lrs.lt/vide/audio/10/2p070628.index.asf).
Priėmus įstatymą, kuris padidino 2008 metams 900 milijonų litų valstybės išlaidas, būsimasis premjeras A.Kubilius paprašo replikos po balsavimo, cituoju: ,,Gerbiamieji kolegos, aš noriu kreiptis ir į socialdemokratus, ir į Vyriausybę. Mes kalbam apie būsimą biudžetą. Vyriausybė turi visas galimybes pergalvoti, kaip jinai tą biudžetą subalansuos, pateikti savo pasiūlymus, kai svarstysim (2008 m.) biudžetą...Vyriausybei tenka didelė atsakomybė dabar ieškoti, kaip subalansuoti toliau biudžetą. Linkime jai sėkmės’’.
Palinkėjęs mažumos Vyriausybei sėkmės, kas skamba gana ciniškai ir visiškai nesiderina su atsakingo politiko demonstruojama laikysena, greitai pats A.Kubilius tampa premjeru. Čia jau veikia lietuvių liaudies išmintis: ,,Nespjauk į šulinį, nes iš jo gali tekti pačiam gerti“. Ir sėkmės prireikia asmeniškai premjerui bei konservatorių vadovaujamai daugumai. Prasideda ,,įnirtinga“ kova su krize, dar 2008 metų pabaigoje peržiūrint biudžetą ir mažinant valstybės finansų deficitą, taip pat karpant valstybės tarnybos pareiginės algos bazinį dydį.
2008 m. pabaigoje pareiginės algos bazinis dydis buvo sumažintas nuo 490 litų iki 475 litų, o 2009 m. dar kartą sumažintas nuo 475 litų iki 450 litų, toks pats dydis galioja ir šiuo metu. Bazinio dydžio padidinimas nuo 442 litų iki 490 litų vien per 2008 01 01 – 2008 12 31 d. laikotarpį preliminariai pareikalavo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų papildomai 248 mln. litų.
Šis premjero mūšis trūko visą ,,Permainų koalicijos’’ kadenciją. Mūšio metu skambėjo šūkiai apie atsakingą finansų valdymą, diržų susiveržimą ir išpūstas valstybės išlaidas.
