Džiaugiuosi, kad dar net neįpusėjus šiai Seimo ir Vyriausybės kadencijai, daugiabučių atnaujinimo traukinys sparčiai pajudėjo ir įgavo pagreitį. Tai iliustruoja skaičiai: jei 2005–2012 m. Lietuvoje buvo atnaujinti tik 479 daugiabučiai namai, tai nuo 2013 metų, Seimui ir Vyriausybei priėmus naujus teisės aktus, iškilo pastoliai daugiau kaip prie 700 namų, kurių didelė dalis jau baigti atnaujinti ir šią žiemą pasitiks su mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Dar daugiau – jau yra suderinta daugiau kaip 2500 investicinių planų, taigi procesas sparčiais žingsniais juda į priekį.
Kalbant apie naujojo daugiabučių renovavimo modelio sėkmę, reikia pasakyti, kad jai taip pat padarė įtaką didelis savivaldybių indėlis. Nuo vietos savivaldos pasitvirtintos programos bei paskirto administratoriaus daug kas priklauso.
Renovuojamų daugiabučių gyventojai aktyviai domisi procesu, todėl renovacijos kontrolę vykdo ne tik vyriausybė, bet ir patys žmonės.
Nors, prieš startuojant šiai programai, buvo nuogąstaujama, kad visas renovacijos procesas koncentruosis tik didžiuosiuose miestuose, o regionai nieko negaus, šiandien konstatuojame, kad matome atvirkščią vaizdą. Mažesnės savivaldybės sėkmingiau susidorojo su šia programa, jose procesai vyksta sparčiau.
Renovacijos tikslas – ne tik kiekybė, bet ir kokybė. Jai užtikrinti skiriama daug dėmesio. Statybos valstybinės priežiūros inspektoriai lankosi statybvietėse ir tikrina, ar statybos produktai ir statybos darbų technologijos atitinka statinio projektą bei statybos produktų gamintojų rekomendacijas.
Modernizacijos proceso skaidrumą ir efektyvumą užtikrinti padeda ne tik institucijos, bet ir bendruomenės. Renovuojamų daugiabučių gyventojai aktyviai domisi procesu, todėl renovacijos kontrolę vykdo ne tik vyriausybė, bet ir patys žmonės. Sėkmingai įvykdžius namo atnaujinimą, gyventojai gali džiaugtis vidutiniškai taupantys apie 50 proc. šilumos.
Išaugus renovacijos mastui, daugiau susiduriama ne su biurokratinėmis kliūtimis, bet su rangovų trūkumu. Ne vienoje savivaldybėje konkursų nustatyta tvarka nepavyksta surasti statybinių organizacijų renovacijos projektų įgyvendinimui, o dalyje savivaldybių jau dabar darbuojasi kaimyninių valstybių statybininkai.
Namų atnaujinimas yra reikalingas, tad būtina ir toliau užtikrinti spartų šio proceso tempą, kad tiek žmonės, tiek valstybė galėtų ne tik efektyviau naudoti energetinius išteklius, bet ir gyventume gražesnėje aplinkoje.
Arūnas Dudėnas yra socialdemokratas, Seimo narys