Rusijos armijos daromus nusikaltimus ir Putino pradėtą karą bei vykdomą Ukrainos okupaciją vertina neigiamai, kaip ir visas Vakarų pasaulis. Todėl suprantama, kad susiklosčiusioje situacijoje tokių vertinimų, ypatingai internetinėje erdvėje ir įvairiomis formomis (pasisakymais, komentarais, vaizdais ar kitais veiksmais) yra pakankamai daug ir jų kasdien vis daugėja. Be abejo, tai sudaro prielaidas ir neigiamo visuomenės požiūrio formavimuisi į Lietuvoje gyvenančius kitataučius, ypatingai rusakalbius, bei jų nesaugumo jausmui atsirasti.
Klausite, kodėl taip atsitinka? Pagrindinis dalykas turbūt yra tai, kad netinkamai (klaidingai) yra suvokiama saviraiškos laisvė skleisti ir dalintis informacija.
Ir čia reikia suprasti, kad:
Ø laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų ir viena pagrindinių kiekvieno žmogaus tobulėjimo ir saviraiškos sąlygų;
Ø laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Ir tai jau gali sulaukti baudžiamosios teisenos atsako – užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Turbūt šiandien visiems ypač aktuali skambiai ir per visą pasaulį nuvilnijusi rusų kalba tariama frazė apie rusų karinį laivą su keiksmažodžiu.
Reikia pažymėti, kad šį išsireiškimą suvokiant pažodžiui, aišku, kad tai nėra visiškai tinkamas posakis, nes jame atsispindi rusiška necenzūrinė leksika. Tačiau teisės požiūriu, toks išsireiškimas vertinamas žymiai plačiau. Visų pirma – situacijos ar įvykio, kai tai buvo pasakyta ar dėl kurio tai buvo pasakyta, kontekste.
Ø Visiems yra žinomas įvykis, kai Ukrainos pasieniečiams vykdant savo misiją, saugant savo tėvynę, buvo atsukta rusų karinio laivo patranka ir grasinama suduoti mirtiną smūgį arba reikalaujama pasiduoti. Tuomet pasienietis ištarė frazę su rusišku keiksmažodžiu.
Šiuo atveju, žinant, kokioje situacijoje buvo ištarta ši frazė, ir, kad Ukrainos kario atsakas iškilusios grėsmės akivaizdoje buvo principingas, drąsus, ryžtingas, ir, kad kiekvienas, prisiekęs ištikimai tarnauti tėvynei, taip ir pasielgtų, ji ir yra visų suvokiama kaip natūrali, drąsi ir pilietiška pozicija.
Dėl to ši frazė šiuo metu Rusijos režimo agresijos Ukrainos atžvilgiu ir prieš ją pradėto karo kontekste yra plačiai naudojama pasisakymuose, dėstoma komentaruose, vertinimuose išdėstant negatyvią nuomonę apie Rusijos vykdomą agresiją ar jos palaikymą, dainuojama patriotinėse ukrainiečių ir lietuvių dainose kaip įkvepiantis šūkis, taip pabrėžiant ukrainiečių ir jiems padedančių šiame kare drąsą bei pasiryžimą apginti Ukrainos valstybę.
Akivaizdu, kad šiame kontekste minėta fraze viešai naudojamasi tik pasmerkiant ar pasisakant dėl paties Rusijos prezidento ir jo politinės komandos, armijos ir jos vadų nederamų ir netgi nusikalstamų veiksmų, jų palaikymo pačioje Rusijoje dalies šioje valstybėje gyvenančių žmonių, o ne dėl to, kad jie kitokios tautybės, pilietybės (atitinkamai rusai ir (ar) Rusijos Federacijos piliečiai) ar tiesiog rusiškai kalbantys žmonės. Kitaip sakant, pasisakoma yra dėl neteisėto Rusijos režimo elgesio, režimą palaikančių žmonių akivaizdžiai nesuprantamo, keisto, nederamo ir kenkiančio rusų ir ukrainiečių bei visų kitų tautų draugiškiems santykiams, elgesio.
Tai tokiame kontekste pasisakymuose naudojama frazė apie rusų karinį laivą su keiksmažodžiu teisės požiūriu atitinkamai galėtų būti vertintina tik kaip natūrali, drąsi ir pilietiška pozicija smerkiant agresorių ir jo neteisėtus veiksmus, jį palaikančius žmones bei tuo pačiu palaikant Ukrainos laisvės gynėjus ar tiesiog kaip įkvepiantis kovai už Ukrainos laisvę šiame kare šūkis. Vien tik necenzūrinių ar kitų neigiamą reikšmę turinčių žodžių pavartojimas šioje frazėje, turint omenyje jau minėtą neigiamą Ukrainos karo kontekstą, savaime neleidžia įžvelgti tokioje frazėje neapykantos kalbos požymių.
Tačiau būtina pabrėžti, kad šis posakis taip galėtų būti vertinamas tik Ukrainos karo kontekste, kai tokiu būdu pateikiama negatyvi nuomonė apie Rusijos, jos prezidento agresiją Ukrainos atžvilgiu ar jį palaikančius kitus asmenis ar naudojamas kaip įkvepiantis šūkis ir pan. Visai kitoks vertinimas būtų tuomet, kai jis būtų vartojamas prieš kitataučius ar tiesiog rusakalbius asmenis (pavyzdžiui rusus ir (ar) Rusijos Federacijos piliečius) visai kitame kontekste arba iš viso be jokio konteksto ir pagrindo.
Tokioje situacijoje galima būtų vertinti, kad posakis pavartotas buvo vien tik tam, kad būtų paniekinta ar tiesiog parodyta ar pakurstyta neapykanta tokių asmenų grupei arba kai tokių asmenų grupę norima tiesiog diskriminuoti. Tokiu atveju pasisakymuose su juose vartojama fraze apie rusų karinį laivą galima būtų įžvelgti ir neapykantos kalbos požymių.
Ø Pavyzdžiui, jei ant Lietuvoje gyvenančių rusų tautybės žmonių, Rusijos Federacijos piliečių ar tiesiog rusakalbių žmonių namų, Lietuvos stačiatikių bažnyčios pastatų būtų kabinami užrašai su minėta fraze, užrašomi kiti nepadorūs ženklai, jų atžvilgiu kasdienėje veikloje būtų tai išsakoma žodžiu, demonstruojami kitokie veiksmai vien tik dėl to, kad jie yra kitataučiai (šiuo atveju rusai) ar kalba tiesiog rusų kalba, taip siekiant tik pagal šį požymį, o ne dėl jų kokio nors nederamo elgesio ar veiksmų palaikant Rusijos režimą ir jo pradėtą karą, sutapatinti juos su šiuo režimu bei dėl to pasmerkti, tai tokie veiksmai neturėtų nieko bendro su pilietiška pozicija, smerkiančia agresorių ir jo neteisėtus veiksmus.
Tai jau būtų galima vertinti kaip netinkamus veiksmus išimtinai tik dėl tokių asmenų tautybės, pilietybės, kalbos ar tikėjimo, šiuo atveju tai būtų rusų tautybės ar rusakalbius asmenis, kuriais siekiama paniekinti ar tiesiog parodyti ar pakurstyti neapykantą tokiems asmenims arba tiesiog aktyviai kurstoma smurtauti prieš tokius asmenis ar jų grupę.
Kalbant apskritai apie neapykantos kalbą, kuria paprastai ir kėsinamasi į asmens lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę, ir kada iš tiesų už ją galima sulaukti bausmės, svarbu pažymėti, kad neapykantos kalba laikoma tokia kalba, kuri skatina neapykantą ar prievartą prieš asmenis ar jų grupes pagal tam tikrus požymius, pavyzdžiui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ir pan.
Neapykantos kalbos negina saviraiškos laisvė.
Ø Neapykantos kalbos negina saviraiškos laisvė. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti informaciją nesuderinama su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Žinoma, tenka pripažinti, kad kartais yra sudėtinga iš pirmo žvilgsnio atskirti neapykantos kalbą. Skirtumas tarp to, kas gali ir negali būti laikoma neapykantos kalba, gali būti labai nedidelis nuo kitų įžeidžiančio pobūdžio pasisakymų.
Neapykantos kurstymu pripažįstama:
Ø kai kaltininkas aktyviais veiksmais viešai tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras, mano jau minėtas, žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis.
Kitaip tariant, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš žmonių grupių (pavyzdžiui, įvardija rusakalbius ar rusų tautybės asmenis) ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Tik svarbu pažymėti, kaip jau buvo minėta, vertinant tokio asmens veiką, jo parašytą komentarą bei jo turinį, visų pirma, būtina įvertinti patį kontekstą, dėl kurio buvo surašytas komentaras.
Ø Pažymėtina, kad už neapykantos kurstymą gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Ø Už veiksmus, kuriais siekiama diskriminuoti asmenį ar vieną iš žmonių grupių pagal jau minėtus požymius, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Šiandienos įvykių kontekste ir dėl to išaugusiame informacijos sraute negalima nepastebėti ir vis dažniau girdimo žodžio „propaganda“, kaip ją atpažinti ir jai nepasiduoti?
Propagandą galima apibūdinti kaip pačių įvairiausių idėjų, informacijos tyčinį ir nuoseklų skleidimą, siekiant jomis paveikti žmonių pažiūras, įsitikinimus, nuotaikas, manipuliuoti jais, skatinti tam tikrus veiksmus, kurie prisidėtų prie šią informaciją (propagandą) skleidžiančio asmens siekiamų tikslų.
Ø Dažnai toks tikslas gali būti ir neapykantos kurstymas, todėl propaganda neretai gali būti skleidžiama kartu su neapykantos kalba.
Puikiai matome, kad šiandien Ukrainos karo kontekste Rusijos režimas aktyviai vykdo tiek prieš Lietuvą, tiek prieš Ukrainą bei apskritai Vakarų demokratijas nukreiptą informacinę ir ideologinę politiką. Taip siekiama sumenkinti Lietuvos ir sąjungininkių reputaciją, susilpninti visuomenės pasitikėjimą. Dėl to kasdien dažniau ar rečiau susiduriame su intensyviu priešiškos informacijos pateikimu, bandymu ją pateikti ar tiesiog sužinome apie tokius atvejus kitų atžvilgiu.
Informacinių – kibernetinių operacijų metu įsilaužiama į naujienų portalus, siuntinėjami suklastoti laiškai, platinama melaginga informacija, klastojami vaizdo įrašai, dėl to kartais propaganda plika akimi sunkiai atskiriama. Kad ją atskirtume:
Ø būtina informaciją palyginti keliuose patikimuose informaciniuose šaltiniuose, o identifikavus propagandą, kuo plačiau dalintis tikrąja informacija.
2015 metais yra tekę nagrinėti bylą, kurią galima susieti tiek su 2014 m. įvykiais Ukrainoje, tiek su neapykantos kalba bei jos vertinimu šiandien Ukrainoje tebevykstančio karo kontekste:
Ø byla buvo dėl interneto portale po vienu iš straipsniu parašyto komentaro, kuris pagal kaltinimo esmę buvo laikomas neapykantos kalba. Asmuo, parašęs komentarą, buvo kaltinamas viešai tyčiojęsis, niekinęs, skatinęs neapykantą ar kurstęs diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės (rusų). Atsižvelgiant į tai, vertinant komentarą parašiusio asmens veiką, jo parašytą komentarą bei jo turinį, svarbu buvo įvertinti visų pirmą patį kontekstą, dėl kurio buvo surašytas komentaras, kas yra aktualu, kaip minėta, vertinant šių dienų pasisakymus tebevykstančio karo kontekste.
Kaip buvo nustatyta tuo atveju (aptariamoje byloje), jis nebuvo surašytas be jokio pagrindo. Pagrindas, kaip minėta, buvo interneto portale pasirodęs straipsnis, kuriame, be kita ko, buvo rašoma apie dokumentinio filmo, skirto pirmosioms Krymo aneksijos metinėms, premjerą. Filme V.Putinas kaltina Jungtines Valstijas organizavus Maidano revoliuciją Ukrainoje.
Jis sau išdidžiai prisiima nuopelnus dėl svarbios ir kraujo nepareikalavusios pergalės Kryme.
Jis sau išdidžiai prisiima nuopelnus dėl svarbios ir kraujo nepareikalavusios pergalės Kryme. Temos apie rytų Ukrainoje liejamą kraują bet kokia kaina stengėsi išvengti – ir jam tai pavyko. Straipsnio autoriaus nuomone, V.Putinui nė motais tarptautinės teisės normos, nes jis ignoruoja faktą, kad Krymas – nepriklausomos kaimyninės valstybės teritorija. Dėl to šios teritorijos perėmimas yra ne kas kita kaip akiplėšiškos agresijos aktas. Straipsnyje taip pat buvo keliamas V. Putino atsakomybės už tai klausimas, aptariamos ir analizuojamos kitos galimos grėsmės.
Ø Po šiuo straipsniu asmuo, kuriam neprasprūdo pro akis ir tai, kad straipsnyje buvo aprašytas filme demonstruojamas Rusijos prezidento palaikymas savo valstybės piliečių nepaisant to, jog Ukrainoje buvo pralietas kraujas, parašė tokį komentarą: „degradai nevalgę juos lengva nugalėti duok pavalgyti ir jie patys kariaus prieš savus durniukai“.
Nors išnagrinėjus bylą teko pripažinti, kad komentare nurodyti žodžiai degradai ir durniukai turi neigiamą atspalvį lietuvių kalboje:
Ø Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) žodis durnas aiškinamas kaip kvailas, neišmintingas žmogus, o žodis degraduoti kaip smukti, blogėti), visgi analizuojant komentarą visame publikacijos aprašytame kontekste, teisės požiūriu, komentarą parašiusio asmens negatyvi reakcija į Rusijos prezidento tarptautinių teisės normų pažeidimą, jo palaikymą savo valstybės piliečių, buvo įvertinta tik kaip natūrali pilietiška pozicija.
Lemiamą reikšmę tokiam vertinimui turėjo tai, kad šiuo komentaru buvo pateikta negatyvi nuomonė apie aukščiau nurodytas aplinkybes dėl Rusijos agresijos Ukrainoje bei paties Rusijos prezidento veiksmų, elgesio bei jo palaikymo pačioje Rusijoje šios valstybės piliečių, tačiau ne dėl to, kad jie yra rusai ir (ar) Rusijos Federacijos piliečiai, o dėl jų akivaizdžiai nesuprantamo, keisto, galimai ir neteisėto, ir ta prasme aiškiai nederamo, neskatinančio tautų ir valstybių draugiškų santykių, elgesio.
Ø Buvo pripažinta, kad vien tik dėl dviejų neigiamą atspalvį lietuvių kalboje turinčių žodžių pavartojimo parašytame komentare, turint omenyje jau minėtą neigiamą viso publikuoto straipsnio kontekstą, nesant kitų žeminančių, niekinančių pasisakymų, konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti šiuo atveju asmenį ar jų grupę būtent dėl rusų tautybės, kalbos, kilmės ir pan., komentarą parašiusio asmens veiksmai negali būti vertinami kaip neapykantos kalba, kuria būtų kėsinamasi į asmens lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę, už ką įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Visai kitame kontekste ir kitu pagrindu pasakyta net ir ta pati frazė (komentaras) galėtų teisės požiūriu būti įvertinta ir priešingai.
Ø Pavyzdžiui, jeigu po straipsniu apie rusų tautybės ar pilietybės sportininko pergalę varžybose ar kokio nors menininko kūrinį ir jo darbų parodą būtų pakomentuota tokiais ar panašiais nederamais žodžiais skatinant neapykantą ar kurstant diskriminuoti tokius asmenis, be abejo, pats kontekstas ir pasisakymo vertinimas jame jau kitoks. Ir šiame kontekste, kuris nieko bendro neturėtų su Rusijos vykdoma agresija Ukrainos atžvilgiu, ko gero, kad būtų pagrindas išvadai, jog šiuo atveju neapykanta, pasireiškusi nekorektišku, prasilenkiančiu su etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu komentaru, buvo nukreipta į šiuos asmenis tik dėl to,
jog sportininkas ar menininkas yra rusų tautybės, dėl to ir norėta iš jų pasityčioti, paniekinti, paskatinti šių asmenų neapykantą ar diskriminaciją.
Svarbu pažymėti ir tai, kad vertinant tokius komentarus pagal tai, kas juose parašyta, kaip nekorektiškus, prasilenkiančius su saviraiškos laisve, jie, o tuo pačiu ir asmenų, parašiusių tokius komentarus, veika taip pat turi aiškiai atitikti bet kuriai iš nusikalstamų veikų lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei būtiną pavojingumo laipsnį.
Ø Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Tiek aptartos bylos kontekste, tiek ir šiandienos įvykių Ukrainoje kontekste labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį, kad bet kurio asmens neigiama reakcija, vertinimas, apskritai neigiamas požiūris į Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, nepriklausomai nuo to, kokia forma tai daroma – negali peraugti į neapykantą kitataučiams vien tik dėl to, kad jie kalba rusiškai ar yra tiesiog rusų ar kitos tautybės. Būtina visiems suprasti, kad kitataučių, kalbančių rusiškai yra daug tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse bei pačioje Ukrainoje, ir didelė dalis jų taip kaip ir lietuviai – smerkia Rusijos vykdomą agresiją bei pradėtą karą Ukrainoje.
Ø Bet kokios reakcijos ir pasisakymai, nukreipti kitataučių, ypatingai rusakalbių atžvilgiu ir jiems rodoma ar kurstoma neapykanta arba, kai diskriminuojama tokių asmenų grupė vien tik dėl to, kad jie yra rusų tautybės ar kalba rusiškai, yra nesuderinama nei su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, nei su mūsų valstybės Konstitucijoje įtvirtinta laisve turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Dėl šių priežasčių tokie pasisakymai jau gali sulaukti baudžiamosios teisenos atsako – užtraukti baudžiamąją atsakomybę, įvertinus juos kaip nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę.
Svarbu paminėti, kad šiandien apskritai keičiasi požiūris į neapykantos nusikaltimus. Štai, dar šių metų vasario 4 d. vyko ES teisingumo ministrų susitikimas, kurio metu šalys narės išreiškė pritarimą būtent tuo tikslu, kad reikia plėsti tokių nusikaltimų sąrašą ir griežtai taikyti atsakomybę, siekiant kovoti su neapykantos kalba, tokio pobūdžio nusikaltimais ir užkardyti tokių nusikaltimų apraiškas.
Dar labai svarbu pažymėti, kad neapykantos nusikaltimai negali būti tapatinami tik su neigiamu požiūriu į rusų tautybės ar rusiškai kalbantį asmenį ar tokių asmenų grupę.
Neapykantos nusikaltimai šiame kontekste apibrėžiami tik pagal bendrą požymį – tautybę ar kalbą.
Neapykantos nusikaltimai šiame kontekste apibrėžiami tik pagal bendrą požymį – tautybę ar kalbą, todėl lygiai taip pat gali būti vertinami tie atvejai, kai išsakoma neapykanta ir lietuvių, ukrainiečių, šių šalių piliečių ar kitų kitataučių atžvilgiu. Suprantama, kad karui tebevykstant, o agresoriaus iš Rusijos retorikai bei veiksmams nesikeičiant, tokių vertinimų įvairiomis formomis kasdien vis daugėja ir ta jų gausa gali sudaryti prielaidas Lietuvoje gyvenančių kitataučių nesaugumo jausmui atsirasti ir didėti, taip pat įvairioms įtampoms šalyje dėl to kilti, galiausiai ir agresoriui tokius faktus naudoti savo propagandai, siekiant supriešinti skirtingas tautas, kad savo neteisėtus tikslus galėtų įgyvendinti lengviau.
Ø Vienybė yra vertybė, didelė jėga ir demokratijos stiprybė, todėl šiandien Rusijos tęsiamo karo prieš Ukrainą kontekste – turime būti vieningi, tolerantiški ir palaikyti vieni kitus.
