Norite pirkti keliasdešimt degalinių? Pakartokite dar kartą – verslui trukdo lietuvių rusofobija, Prezidentė ir lietuvių noras pasirinkti, ką nori pirkti.
Dar prieš metus „Lukoil“ gyrėsi, kad gavo 5 milijardus dolerių pelno. Kaipgi situacija klostosi po pasaulinio naftos kainų nuosmukio? Grynos pajamos per 9 mėnesius sumažėjo lyginant su 2014 m. – nuo 5,766 iki 2,327 milijardo dolerių arba 2,5 karto. Realizuota produkcijos už 36 milijardus dolerių mažiau.
Su 2013 metų „Lukoil“, kai V.Putinas tik ruošėsi situacijos Ukrainoje destabilizavimui ir jos pajungimui, net nelyginu. Nuo tų „auksinių laikų“ grynas pelnas sumažėjo net daugiau kaip tris kartus.
Tereikia atsiversti 11 mėnesių senumo įrašus, kurie parodo, kaip „Lukoil“ planavo mažintis. Jokių kalbų apie Baltijos šalių rusofobijas, jų vyriausybių ar valstybių vadovų pareiškimus. Tik paprasti planai: „Lukoil“ peržiūri investicines programas“, – pareiškė kompanijos prezidentas Vagitas Alekperovas.
Buvo įvardintos ir mažinamos programos: projektai downstream ir mid-stream (naftos ir naftos produktų transportavimas, naftos perdirbimas ir jų pardavimas). Ir štai po metų „Lukoil“ sąskaitose net 4 milijardai dolerių: pardavė 50 proc. „Caspian Investments Resources Ltd.“ Kinijos kompanijai „Sinopec“ už 1,087 mlrd. dolerių (nors norėjo gauti daugiau), du kartus sumažino investicijas ir t. t.
Būsimiems pirkėjams tai signalas, kad gaus naujametinę kainos nuolaidą, jei tik kartos propagandinius teiginius apie „Lukoil“ išėjimo motyvus. Pirmieji kandidatai jau rikiuojasi.
Ir, žinoma, visai nepaisydami Lietuvos valdžios nusiteikimo mažinti alkoholio prekybą degalinėse, stambiausi kompanijos akcininkai V.Alekperovas (22,94 proc.) ir Leonidas Fedunas (9,78 proc.) žada išsimokėti ne mažesnius dividendus negu pernai.
V.Putinui siekiant finansuoti savo agresyvius militaristinius planus nepaisant krizės Rusijoje, net buvo atsisakyta sumažinti naftos eksporto muitus nuo 42 iki 36 proc. Tam „Lukoil“ papildomai reikia surasti dar 40 milijardų rublių.
Jei pernai pusė grynojo pelno buvo skiriama dividendams, tai šiemet išparduodant aktyvus, matyt, bus skiriama dar didesnė dalis. V.Alekperovas, kuris 2015 m. spalį Maskvoje atidarė asmeninį numizmatikos muziejų, galės toliau užsiimti kolekcionavimu. Analitikų požiūriu, krentanti „Lukoil“ akcijų kaina nerodo ir investuotojų susidomėjimo. Pats V.Alekperovas prognozuoja, kad naftos kainoms įtakos turės Irano sugrįžimas į naftos rinką. Tačiau viskas pasikeičia atėjus Lietuvos ir Latvijos degalinių pardavimui.
Prieš pat Kalėdas „Lukoil“ oficialiai pareiškė, kad parduoda aktyvus Latvijoje ir Lietuvoje „dėl antirusiškų nuotaikų“. Tuo pat metu buvo sustabdytas ir projektas Kaspijoje su „Gazprom“ ir „Kazmunaigaz“. Kadangi čia nėra lietuvių ir latvių, tai buvo paskelbta, jog stabdo dėl to, jog neturi laisvos gręžimo įrangos, o įrangos tiekimai iš užsienio sustabdyti dėl Vakarų valstybių sankcijų.
2014 m. „Lukoil“ pardavė savo degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje ir net Vengrijoje, 2015 m. vasarą – Estijoje. V.Alekperovas parduodamus aktyvus centrinėje Europoje ir net Estijoje vadino verslo „optimizacija“.
Net paskelbus apie „Lukoil“ pasitraukimą iš Ukrainos, buvo pranešta, jog 240 degalinių parduodamos austrų kompanijai AMIC Energy Management Gmbh siekiant „optimizuoti aktyvų struktūrą, padidinti verslo efektyvumą“. Ir jokios kalbos apie Rusijos invaziją Ukrainoje, nes jos tik ženkliai būtų numušusios pardavimo kainą.
Kodėl kolekcininkas V.Alekperovas dabar ėmė stipriau pūsti propagandinę dūdelę? Spėju, kad Lietuvoje ir Latvijoje parduodami 60-70 mln. eurų aktyvai, net ir netekę dalies savo vertės, dėl šios propagandinės dezinformacinės akcijos („pateisinamą netektį“ dėl propagandos įvertinčiau keliais milijonais eurų) – „Lukoil“ padėties iš esmės nepakeis. Nepakeis ir V.Alekperovo, kuriam pernai buvo išmokėta dividendais 500 mln. dolerių, turtų.
Taigi koks visos šios akcijos tikslas? Nesunku suprasti, kad pagrindiniame Kremliaus propagandos taikiklyje yra Baltijos valstybės. O priemonės tam tinka visos. Būsimiems pirkėjams tai signalas, kad gaus naujametinę kainos nuolaidą, jei tik kartos propagandinius teiginius apie „Lukoil“ išėjimo motyvus. Pirmieji kandidatai jau rikiuojasi.
Arvydas Anušauskas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys
