Pačioje Baltarusijoje labiausiai katalikiška ir provakarietiška Gardino sritis paskelbiama „Veišnorija“, kurioje „priešai destabilizuoja“ padėtį. Viskas dar siejama su Kaliningrado srities tariamu „deblokavimu“. Ir akivaizdu, jog tai neapsiriboja Suvalkų koridoriumi. Visa tai turėtų pridengti potencialią agresiją prieš Baltijos valstybes ir Lenkiją. Ir akivaizdu, kad Rusija adaptuoja savo agresyvius planus pagal NATO gynybinius pajėgumus, jau nebegalėdama šiuose kariniuose planuose atskirti Lenkijos nuo Baltijos šalių.
Trumpas siektinų tikslų ir hibridinio karo veiksmų scenarijus būtų toks: „sukeliama krizinė situacija ir konfliktas siejamas su neteisėtų ir paramą iš užsienio gaunančiomis karinėmis grupuotėmis. Pagrindinė konflikto priežastis – siekis destabilizuoti padėtį ir pasiekti sąjungininkių tarpusavio santykių pablogėjimą. Žinoma, Rusija siekia užkirsti kelią kariniam konfliktui ir padėties destabilizacijai regione bei daro spaudimą teisinėmis, finansinėmis ir politinėmis paramos priemonėmis“.
Ar toks scenarijus, kuriame matyt numatomos panaudoti ir visos priemonės, užkertančios sąjungininkų pajėgų judėjimą į Baltijos šalis, mums yra grėsmingos ir neįveikiamos? Tai, kad oficialiai pagrindiniai pratybų rajonai yra toliau negu 150 km nuo Lietuvos sienų Baltarusijos teritorijoje, kur ir telkiamos karinės pajėgos, mums jokia naujiena. Tačiau scenarijus išduoda, kas labiausiai neramina Kremliaus ir Minsko valdančiuosius. Pirmiausia manoma, kad padėtis gali destabilizuotis dėl ekonominių priežasčių ir iššaukti neramumus jų pačių šalyse, kuriais, žinoma, „pasinaudos“ NATO. Kitas variantas – Rusijai sėkmingai destabilizuojant padėtį kaimyninių valstybių pasienio teritorijose ir darant joms spaudimą hibridinėmis priemonėmis, atsiveria galimybės pačiai Rusijai pasinaudoti susiklostančia situacija.
Tai, kad NATO sąjungininkai atidžiai stebi pratybas, imasi prevencinių priemonių ir sustiprina rytinio flango gynybą Vokietijos vadovaujamu NATO priešakinių pajėgų batalionu, ir rotuojama JAV 91-ojo kavalerijos pulko prieštankine kuopa, ir iki septynių Jungtinių Amerikos Valstijų naikintuvų F-15C „Eagle“ padidinta oro policijos misija, leidžia mums šias pratybas stebėti pakankamai ramiai ir neprarandant budrumo. Pagaliau visuomenė informuojama, niekas nepanikuoja. Tačiau yra vienas niuansas.
Pirmieji ramiausiai pasijutę politikai jau kalba, jog Lietuva gali sustoti ir neskirti tiek gynybai mūsų bendro vidaus produkto kaip Lenkija ar Estija. Atseit, pasiekėme 2 proc. lubas ir gana. Tikrai? Visų socialinių, švietimo, užsienio politikos ir bet kokių kitų valstybės reikalų sprendimas mūsų rankose tol, kol patikimai giname ir saugome savo valstybę. Taip, valstybę su visomis problemomis, kurias mes kartais ir nemokšiškai ar paskubomis, neapgalvoję sprendžiame. Bet tai – ne Vesbarija, tai – Lietuva.
Arvydas Anušauskas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
TAIP PAT SKAITYKITE: Atskleistas „Zapad 2017“ scenarijus: „agresorė“ Lietuva praminta „Vesbarijos“ vardu
