Paprastai teismai vadovaudamiesi Baudžiamuoju kodeksu grafičių piešimą vertina kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia kruopščiai išnagrinėti aplinkybes, svarbu įvertinti, ar turtas buvo sunaikintas ar sugadintas, nustatyti, ar šiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir tai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nenustačius šių požymių, nėra ir nusikaltimo.
Žinoma, tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami ir kaip kitas nusikaltimas – turto sunaikinimas ar sugadinimas. Bet ir šiuo atveju būtina nustatyti, kad turtas visiškai ar iš dalies neteko savo vertės ar jis tapo netinkamas naudoti.
Tiek vieno, tiek kito nusikaltimo atveju Baudžiamajame įstatyme šios veikos numatytos kaip nesunkūs nusikaltimai. Tai reiškia, kad už grafičių paišymą griežčiausia galima bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Baudžiamasis įstatymas pasikėsinimą į žmogaus gyvybę, sveikatą ir daugelį kitų objektų laiko daug pavojingesniais nusikalstamais veiksmais. Todėl paprastai kalbant pasikėsinimai į vertingesnį objektą sulaukia griežtesnių teismo bausmių, o į mažiau vertingus – švelnesnių.
Nors už tokį viešosios tvarkos pažeidimą galima prarasti laisvę iki dvejų metų, tokia bausmė skiriama tik tada, kai bausmės tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis – viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu. Teismas negali skirti didesnės bausmės nei nustatyta įstatymuose ir įvykdyti griežtesnio teisingumo, nei tai leidžia kodeksai.
Piešinių autoriams, dažus purškiantiems ant svetimo turto, galbūt ir nebus iškart skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau kiekvienas toks iš pažiūros atrodantis nereikšmingas atvejis artins žmogų prie griežčiausios bausmės – siuntimo į pataisos namus.
Tai galima iliustruoti ir realiu pavyzdžiu: daugiau negu dešimt kartų teismo posėdžių salę, visuomenės požiūriu, tarsi nugalėtojas palikdavęs vienas grafičių piešėjas praeitais metais išgirdo kur kas griežtesnį teismo verdiktą. Nesiliaujantį pastatų tepliojimą teismas kvalifikavo kaip tęstinę nusikalstamą veiką ir nuosprendžiu vyrui skyrė realią 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Grafitininkai artimiausiu metu veikiausiai nesiliaus neteisėtai piešę, jų nesustabdys nei baudos, nei kitos bausmės. Tačiau kiekvienas mūsų, visa mūsų visuomenė, galime sumažinti tokių teplionių mastus. Saviraiškos laisvė yra viena iš didžiausių kultūros vertybių, tačiau kai ja piktnaudžiaujama, ji tampa žmonėms nepriimtina.
Visuomenė savo rankose laiko didelę teisingumo galią. Jos aktyvus dalyvavimas pranešant apie pažeidėjus, nustatant tiesą gali užkirsti kelią įvairiems nusikaltimams. Todėl teisingumo svarstyklių krypčiai svarbią reikšmę turės tai, kur visuomenė nuspręs padėti kablelį posakyje „tylėti neverta pranešti“.
Arvydas Daugėla yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas
